Nesuprantam, kas jai darosi, nes į darželį eina tikrai noriai. Ką daryti, kad keltųsi lengvai, be ašarų? Rugpjūčio mėnesį bus treji metai. Vakare gulti eina 21 val., žadinam apie 7“, – rašo lrytas.lt skaitytoja Agnė.
Atsako Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė:
Ankstus kėlimasis ryte dažnai nebūna lengvas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Dauguma žmonių ryte kurį laiką jaučiasi dar apsimiegoję, jautresni išorės dirgikliams, greičiau susierzina. Organizmas, smegenys dar bunda po nakties poilsio ir užtrunka kol žmogus išsibudina, aiškiai pradeda suvokti pasaulį, pajaučia užplūstančią energiją ir žvalumą.
Toks pereinamasis tarpsnis tarp miego ir pilno nubudimo yra labai individualus kiekvienam. Vienas, jau po kelių minučių nuo akių pramerkimo, šoka žvalus iš lovos ir linksmai pradeda dieną, kitas – net ir pusvalandį lėtai besiruošdamas išėjimui už namų vis dar jaučiasi pusiau miegantis.
Greičiausiai ir Jūsų dukra kurį laiką po nubudimo dar jaučiasi mieguista ir todėl būna jautresnė rytiniams, vaikams ne visada maloniems, ritualams (tokiems kaip rengtis, praustis, šukuotis, skubėti).
Kas galėtų padėti:
1. Lėtesnis ir ramesnis rytas. Organizuokite rytinį kėlimąsi ir ruošimąsi kuo ramesniu ritmu. Galbūt tam Jums reikės atsikelti kokias 15–20 min. anksčiau, bet gera nuotaika po sklandaus ryto, tai atpirks. Galite švelniai pažadinti mažylę, pasakyti jai ką nors mielo ar juokingo, kelias minutes pasėdėti šalia lovos ir leisti jai po truputį išsibudinti. Jei jos neerzina, galite linksmai “pasisveikinti” su kiekvienu pirščiuku, nosyte, ausytėmis švelniai juos pakutenant. Galima paleisti negarsiai ramią muziką, kuri ir žadintų, ir tuo pačiu ramintų, ir taptų ženklu, kad laikas keltis. Taip pat padedami mažylei išsibudinti galite po truputį ją kalbinti, atsakinėdama į Jūsų klausimus ji vis labiau bus. Galite klausti ką sapnavo, kokių planų šiandien turi darželyje, su kuriais draugais nekantrauja susitikti pirmiausiai, ką nuveiksite susitikę vakare. Ir nesvarbu kiek vaikas kalba, galbūt atsako tik niurnėjimu ar trumpais “nežinau”, tai padeda jam vis labiau išsibudinti.
2. Nuosekli ryto rutina. Vaikams prideda ramybės, kai ryto rutina yra nuolatinė, žinoma iš anksto ir nesikeičia. Todėl rekomenduojama išlaikyti tokį patį eiliškumą, kas po ko atliekama kiekvieną rytą. Pavyzdžiui, atsikėlus trumpas žadinimo pasikalbėjimas, ėjimas į tualetą, pusryčiai, dantukų valymas, apsirengimas ir jei lieka laiko – trumpas pažaidimas prieš išeinant. Kiekviena šeima turi savo rytinius ritualus, nėra teisingo ar klaidingo eiliškumo kas po ko ryte turi būti daroma. Susikurkite savo šeimos nuoseklią, vaikams tinkančią rutiną.
3. Nuraminimas, ne karas. Dėl didesnio jautrumo rytais, nesivelkime su vaikais į kovą. Ribų ir susitarimų turime padėti vaikams laikytis draugišku, bet tvirtu tonu. Tačiau nepamirškite ir nuraminimo, jei vaikas jautresnis, greičiau supyksta, verkia. Ramus kalbėjimas, apkabinimas, pasakymas, kad rytais tikrai būna sunku, bet išsibudinus po truputį jau bus lengviau – naudokite tai, kas tinka būtent Jūsų vaikui, kad jį nuramintumėte.
4. Miego trukmės įvertinimas. Visgi, jei vaikas kiekvieną rytą pradeda su ašaromis, pergalvokite, ar jam tikrai pakanka miego. Vaikai skirtingi ir miego jiems reikia skirtingo kiekio valandų. Pagrindinis kriterijus, kuris padeda nustatyti, ar vaikui pakanka miego – ar jis ryte nubudo pats ar buvo pažadintas. Paprastai pakankamai pailsėjęs žmogus nubunda pats, be papildomos pagalbos. Jei visgi vaiką kas rytą žadinate, gali būti, kad jam trūksta miego. Apgalvokite ankstesnį ėjimą miegoti. Gal tai irgi padės naują rytą visai šeimai sutikti su šypsena.
Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta skaitytojų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.
***
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai. Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę.
Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Paramos vaikams centro specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).
Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.
