Gydymas ir bandymai susilaukti vaikelio galiausiai baigėsi didžiule neviltimi – porai nusviro rankos. Kai moteris ir jos vyras po paskutinės apvaisinimo procedūros apsidžiaugė, kad viskas pagaliau pavyko ir jie susilauks kūdikio, juos ištiko baisus likimas – vaikelis įsčiose žuvo.
Šio skausmo pora nebenori patirti dar kartą, todėl šiandien jie įsitikinę – tai buvo paskutinis bandymas pastoti, rašo „Mirror“.
Panaudojo neištirtą embrioną
Australijoje gyvenanti Carly Ellen laiką, kai bandė pastoti, skaičiuoja ne metais. 2999 – tiek dienų ji stengėsi susilaukti vaikelio. Tam prireikė 64 kraujo tyrimų, 62 konsultacijų su gydytojais, 45 tyrimų ultragarsu, 11 pagalbinio apvaisinimo procedūrų (IVF) ir skausmingo persileidimo.
Žinoma, tai – tik faktai, bet jie buvo labai svarbūs moteriai, kuri savo artimiesiems ketino jau antrą kartą pranešti apie pagaliau išsipildžiusią svajonę.
Tinklaraštį „Little Miss Conception“ rašanti moteris atvira – šis persileidimas yra jos vilčių turėti vaikelį pabaiga, jos nelaimė ir neviltis. Tačiau tai, pasak jos, dažnai yra tokių procedūrų pasekmė, apie kurią garsiai nekalbama.
„Prieš kelias savaites mudu su vyru nusprendėme panaudoti mūsų paskutinį likusį embrioną. Tai buvo vienas, genetiškai neištirtas, šešių dienų užšaldytas embrionas, vienintelis iš mūsų paskutinės IVF procedūros.
Prisipažinsiu, tiesiog nutarėme jį panaudoti neturėdami didelės vilties, kad mums pavyks – juk kiti embrionai buvo ištirti, patikrinti, buvo stiprūs ir kokybiški, ir jie neišgyveno, o šis... toks silpnas ir mažas... Jis buvo taip sunkiai augantis, kad net negalėjo būti tiriamas. Jis buvo „nežinomas“.
Šis embrionas buvo perkeltas į mano kūną ir mes stengėmės apie jį negalvoti – stengėmės ir toliau gyventi kasdienį gyvenimą, kol sužinosime, ar man pavyko pastoti“, − pasakojo australė.
Stengėsi nekurti iliuzijų
Tačiau moteris neslėpė − vis labiau artėjant testo dienai, kurios reikėjo laukti dvi savaites po procedūros, viltis augo. Pora stengėsi galvoti realistiškai, nesusikurti iliuzijų, suvokti, kad galimybės labai menkos – juk daugybę kartų prieš tai nepavyko.
Išgirdusi, kad tyrimo rezultatas yra teigiamas – ji pagaliau laukiasi – Carly Ellen sunkiai tvardė emocijas. Ji neslėpė – buvo sunku patikėti, kad tai gali būti tiesa.
„Kaip tai gali būti? Gal čia kokia klaida? Kaip pagaliau aš esu nėščia? Stengėmės būti realistai“, − klausinėjo ji.
Prieš tai australė vieną kartą jau buvo pastojusi. Tačiau jos kraujo HCG tyrimo rodikliai nekilo tai greitai, kaip turėtų esant normaliam nėštumui. Moteris gana greit suprato, kad greičiausiai neteks kūdikio – taip ir nutiko. Todėl dabar ji manė, kad gali nutikti taip pat, nors ir bandė mąstyti optimistiškai.
„Nepasakok apie tai artimiesiems, nebūk pernelyg susijaudinusi“, – sau ir vyrui nuolat kartojo Carly.
Džiugino nėštumą lydintys nepatogumai
Laikas bėgo, Carly Ellen jautėsi gerai, todėl po truputį jie prisileido mintį, kad pagaliau susilauks kūdikio. Ir mintys kasdien darėsi vis labiau optimistiškos.
„Mūsų antras kraujo tyrimas po savaitės buvo puikus, viskas ėjosi sklandžiai. Su vyru klausėme vienas kito, gal dabar jau galime pasidalinti savo nuostabiomis naujienomis su artimaisiais?
Praėjo dar savaitė, HCG kraujo tyrimas ir vėl buvo puikus, tobulas. Tuomet jau pradėjau jausti ir pirmuosius nėštumo požymius.
Galite tik įsivaizduoti, kaip gera buvo pagaliau jaustis nėščiai. Nuovargis, pykinimas ir nuolatinis lakstymas į tualetą man buvo palaimos kupini požymiai, tai buvo dalykai, kurie man vis labiau leido suvokti, kad tikrai laukiuosi kūdikio. Tai nebuvo tik skaičiukai“, − atviravo moteris.
Pora pradėjo registracijas pas gydytojus, užsirašė ultragarso tyrimams. Jie planavo. Jie pirko daiktus kūdikiui. Carly Ellen internetu nupirko kelis rūbelius. Ji sudarinėjo sąrašus, ko reikia kūdikiui ir jai, ką jie turi, o ką reikia būtinai nusipirkti.
„Kur mes nukišome vaikelio vardų sąrašą? Susiinstaliavau nėštukių programėlę. Šešios savaitės – mūsų kūdikis yra lęšio dydžio – tokie buvo mūsų pokalbiai. Leidome sau atsipalaiduoti ir svajojome apie ateitį trise, su mūsų vaikeliu.
Kokia bus mūsų, kaip tėvų, ateitis, kaip mus pakeis tėvystė. Juk pagaliau po tiek laiko ir nesėkmių mūsų svajonė išsipildė!“ – pasakojo Carly Ellen.
Ruošėsi paskelbti džiugią žinią visiems
Ji džiaugėsi, kad žmonės, vis jiems kartoję, kad galiausiai viskas bus gerai ir jie susilauks vaikelio, buvo teisūs. Ir svarstė, kodėl ji pati taip sunkiai tikėjo, kad tai tikrai gali įvykti. Svajonės juk pildosi.
Moteris jau net įsivaizdavo momentą, kai visiems paskelbs, kad ji laukiasi. Ji net nupirko dovaną − kūdikio rūbelį, ant kurio atspausdino užrašą „Aštuoneri metai bandymo“ ir pridėjo embriono nuotrauką prieš jo perkėlimą į jos gimdą.
„2999 dienos, stengiantis pastoti (daugiau nei 8 metai). 62 gydytojų konsultacijos. 45 ultragarso tyrimai. 64 kraujo tyrimai. 130 adatų. 3 procedūros. 11 IVF ciklų. 1 ankstyvas persileidimas. 56 tūkst. eurų, išleistų šiai svajonei.
Ir galiausiai po viso šito mes tapsime tėvais! Po tiek metų laukimo, po tiek pastangų mes pagaliau galėsime visiems pasakyti, kad vasario mėnesį ant rankų sūpuosime mažylį“, − savo emocijas prisiminė australė.
Sunku žodžiais nupasakoti skausmą
Poros viltys žlugo per kelias sekundes. Vieną akimirką jiedu džiaugėsi savo laime, o kitą jau nebevaldė ašarų – plūstelėjo kraujas, kankino skausmai, kraujas nesustojo, skausmas nesiliovė.
„Visos mūsų svajonės ir viltys žlugo. Dingo. Išgaravo. Pasibaigė. Viskas buvo padengta krauju. Kaip tai įmanoma? Po tiek laiko, po tiek širdies ir kūno skausmo, po tiek išleistų pinigų, nuėjome taip toli, pagaliau tapau nėščia ir tai baigėsi po kelių trumpų savaičių.
Antrą kartą. Kodėl visata mums yra tokia žiauri? Mano kūnas ir vėl, dar kartą mus nuvylė. Buvome visiškos šoko būsenos. Tai atrodė netikra, tarsi baisus sapnas.
Ar žinote, ką reiškia girdėti savo vyrą verkiantį dėl to, kad netekote kūdikio? Kūdikio, kurio jis niekada nebesusigrąžins. Ir žinoti, kad tu pati esi viso šio skausmo priežastis, tu esi sielvartas. Nemoku nupasakoti skausmo, kurį tuo metu jaučiau širdyje.
Nėra žodžių, kurie galėtų nupasakoti, ką jaučiau. Tai buvo daugybė jausmų – sielvartas, apgailestavimas, kaltė, desperacija, pyktis, nusivylimas, tuštuma, baimė, nerimas, sutrikimas, pabaiga, finalas.
Kaip mes galime atsitiesti ir vėl bandyti, kai mūsų bandymai ir pastangos atneša tokį begalinį skausmą? Nebeįsivaizduoju, kaip galėčiau tęsti savo skaičių sąrašą. Nebebus kraujo tyrimų, adatų, gydytojų, procedūrų ir apvaisinimų. Nebebus ir persileidimų. Daugiau nebus. Tai pabaiga. Mes nebegalime daugiau“, − savo jausmais dalijosi Carly Ellen.
