Anot pedagogės, chemija sudomina, kai pamokas paverti kitokiomis, kai atliekami įvairūs tyrimai ir eksperimentai. V.Savickaitės pamokose praktikos darbų apstu, todėl abejingo tarp mokinių nelieka nė vieno.
Išmokti padeda eksperimentai
V.Savickaitė Šiaulių Didždvario gimnazijoje chemijos moko jau 30 metų, pamokas veda 9–12 klasių moksleiviams. Pedagogė pasakoja, kad apie tokį darbą svajojo nuo vaikystės.
„Tiesiog neįsivaizdavau savęs niekur kitur. Gamtos, taip pat tikslieji mokslai man puikiai sekėsi, todėl abejonių nekilo“, – prisimena moteris.
Savo darbą ji sako labai mylinti, todėl net ir po šitiek metų jis dar nesuspėjo pabosti. Mokytojos teigimu, priežastis viena – kiekvieną dieną ji stengiasi, kad ir mokiniams, ir pačiai per pamokas būtų įdomu.
„Vadovaujuosi tokiu principu: chemija – gamtos mokslas, o visus gamtos mokslus reikia mokytis per praktiką. Tai negali būti vien reakcijos lygčių rašymas, vadovėlio skaitymas ir uždavinių sprendimas. Manau, kad greta to privalo būti atliekami ir praktiniai darbai. Stengiuosi, kad mano mokiniai tokius atliktų vos ne kiekvieną pamoką“, – sako V.Savickaitė.
„Vaikams taip įdomu mokytis. Jie mato, kad sumaišius medžiagas jos pakeičia spalvą. Mato, kad įpylus papildomos medžiagos ima burbuliuoti, o dar kitos – sproginėti. Vaikai ima stebėtis, pradeda gilintis ir efektyviai perpranta žinias“, – teigia ji.
Kiekviena V.Savickaitės pamoka yra skirtinga, o sudėtingus chemijos dalykus išradinga mokytoja stengiasi mokiniams aiškinti paprastais pavyzdžiais iš kasdienybės: „Mokiniams reikia paprastų pavyzdžių, tokių, kuriuos suprastų. Kaip vaikui paaiškinti, kas yra vandenilinis ryšys? Tai irgi paprasta: paimame monetų ir lašiname ant jų vandenį, taip ir aiškinamės.“
Suprasti gali kiekvienas
V.Savickaitė pasakoja norinti parodyti mokiniams, kad mokslas gali būti įdomus: „Žinote, dažnu atveju darbas mokykloje atrodo niūrokai – atsistojame priešais klasę, atbumbame visą informaciją, ką nors parodome, ir tiek... Tačiau norisi parodyti, kad mokslas nėra sausas, tai nėra vien teorija. Mano tikslas – sudominti vaikus. Juk ir pačiai taip įdomiau.“
Mokytoja sutinka: chemija – sudėtingas mokslas, tačiau pasistengus ir „įdėjus dūšios“ jį perteikti ligi šiol pavyko kiekvienam: „Tuos vaikus, kuriems nesiseka, motyvuoju: jei jau lietuviai geba išmokti kalbėti, rašyti japoniškai, mokyklinį chemijos kursą suprasti gali visi. Tuo vadovaudamasis elementarių chemijos principų galiausiai išmoksta kiekvienas.“
Veikla išaugo į stovyklą
Prieš kelerius metus pedagogė ėmėsi papildomos veiklos – įkūrė „Molio laboratoriją“, kurioje kartą per mėnesį gamtos mokslų moko 5–12 metų vaikus.
„Atėję į užsiėmimus vaikai per vieną dieną padaro keturis praktikos darbus. Jie gali būti patys įvairiausi – tai ir cheminiai, ir biologiniai, ir fizikiniai tyrimai. Ir su mikroskopais dirbame, ir vandenį tiriame“, – pasakoja V.Savickaitė.
O prieš dvejus metus „Molio laboratorija“ išaugo į dar ambicingesnį projektą – vaikų dienos stovyklą „Eureka“. Per vasarą ši penkias dienas trunkanti stovykla Šiauliuose rengiama net du kartus.
„Norinčių dalyvauti stovykloje vaikų tiek daug, kad visi į vieną pamainą tiesiog netelpa. Vaikai nori patirti atradimo džiaugsmą, nori mokytis kitaip. Apie stovyklą jie sužino iš lūpų į lūpas, taip pat iš „Facebook“, – pasakoja mokytoja.
Kiekvieną dieną stovykloje vaikai dėmesį telkia į skirtingas temas – ne tik į chemiją, bet ir į fiziką, biologiją, kitus dalykus. V.Savickaitė stovykloje pasitelkia tą pačią metodiką kaip ir mokydama moksleivius mokykloje: svarbiausia – praktinės užduotys.
„Labiausiai vaikams patinka, kai eksperimento atomazga matyti ypač greitai. Pavyzdžiui, kai supilame dvi medžiagas į vieną, ir viskas nusidažo avietine spalva. Tokį bandymą vadiname aviečių sulčių gamyba. Kartu su vaikais juokaujame, kad chemikai viską moka pasigaminti. Net ir, pavyzdžiui, pieno. Tik, žinoma, drauge išsiaiškiname, kad chemikų pieno gerti negalima – juk tai cheminių medžiagų mišinys, – pasakoja mokytoja. – Dar vaikams labai patinka mikroskopas. Įspūdį jiems paliko ir ekologiškų priemonių gamyba, kai gaminome ekologiškus šveitiklius, indų ploviklius. Vėliau viską namo mamoms nešė.“
V.Savickaitė atskleidžia, kas mokytojos darbe ją labiausiai motyvuoja stengtis: „Neseniai vedžiau pirmą chemijos pamoką naujai devintokų klasei. Po pamokos prie manęs priėjęs mokinys padėkojo ir pasakė, kad buvo labai įdomu. O juk mes dar visai nepažįstami! Tai – geriausias įvertinimas man. Tokie žodžiai yra didžiulis paskatinimas, man nuo jų labai gera. Po tokių žodžių aš noriu dar labiau stengtis.“
Šiemet daugiau kaip 700 šalies mokyklų pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonės 1–8 klasių mokiniams: gamtos tyrinėjimo rinkiniai, meteorologinės stotelės, diodiniai lazeriai, elektronikos mokomieji rinkiniai, mikroskopai, optikos rinkiniai. Naujoms eksperimentams atlikti reikalingoms priemonėms įsigyti skirta beveik 7 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Parengta bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija.
