Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė priduria, kad pokalbis su vaiku lengvai gali virsti žaidimu – taip bendravimas su nenustygstančiu smalsuoliu įgaus kiek netikėtą, įdomią formą, o praktinė veikla mokys atžalą labai svarbių įgūdžių.
Pateikiame penkis vaikų ugdymo specialisčių patarimus tėvams.
1. Nuolatinė praktika. Vaikams kalbų neužtenka – jiems reikia gyvų pavyzdžių. „Jau ikimokykliniame amžiuje vaikai susipažįsta ir plačiau sužino apie šiukšles, antrines žaliavas ir rūšiavimą. Tačiau žinios išlieka ir įgūdžiai atsiranda tik tada, kai vaikai mato, jog rūšiavimo principai iš tiesų efektyviai veikia: gėrimų pakuotes tėvai nuneša į taromatą, popierių meta į mėlyną, o plastiką – į geltoną konteinerį. Todėl būtina ne tik kalbėti, bet ir daryti!“, – pabrėžia E. Budriuvienė.
Kad namuose įgytos pamokos turi didelę įtaką vaiko elgesiui, sutinka ir psichologė M. Karklytė-Palevičienė. Anot jos, mokydami taisyklių tėvai ne tik lavina rūšiavimo įgūdžius, bet ir moko savarankiškumo. „Išmesti saldainio popierėlį į šiukšlių dėžę, o ne palikti ant stalo, kad surinktų mama, galima išmokti labai anksti. Vaikas turi matyti, kad tėvai taisyklių laikosi ne tik namuose, bet ir visur kitur – nešiukšlina gatvėje ar miške“, – teigia M. Karklytė-Palevičienė.
2. Kūryba. Prisimenate, kaip vaikystėje dėžė nuo televizoriaus tapdavo jūsų automobiliu, slapta laboratorija ar lėlių nameliu? Vaikai yra labai išradingi ir paprastuose dalykuose sugeba įžvelgti magiją. Taip pat jie ugdo gebėjimą atpažinti formas, spalvas, faktūras. „Iš seno žurnalo iškarpų mažylis gali mokytis spalvų, atskirti vyrą nuo moters, suvokti daiktų dydžius. Svarbu, tinkamai parinkti medžiagą“, – pažymi vaikų psichologė M. Karklytė-Palevičienė. Taip dėžutė nuo batų gali virsti žaislinių automobilių garažu, o išlanksčius – įspūdinga lenktynių trasa su tramplinais.
„Vaikystės Sodo“ mokytoja E. Budriuvienė pasakoja, kad per kūrybines dirbtuvėles auklėtiniai visada nustebina savo išmone. Didžiulė boružė iš plastikinių kamštelių, pilys iš jogurto indelių ar lesyklėlė iš pieno pakuotės – tik dalelė išradingų sumanymų. „O smėlio dėžėje antram gyvenimui atgimsta virtuvėje jau nebetinkami vartoti indai, puodai, keptuvės“, – pastebi E. Budriuvienė.
3. Saugumas. Kai atliekos tampa kūrybinių dirbtuvių ir žaidimų medžiaga, tėvai turėtų užtikrinti, kad vaikams tai nesukeltų pavojaus.
„Neduokite stiklo, nudužusios keramikos, konservų dangtelių ar kitų aštrių daiktų. Užtat puikiai tiks švarūs indeliai nuo pieno, jogurto, grietinės, taip pat – drabužių skiautės, įvairios kartotinės dėžutės. O laikraščiai ir žurnalai – apskritai, labai universali medžiaga: galima plėšyti, karpyti, klijuoti, glamžyti... Svarbiausia, kad vaikai turėtų kuo daugiau ir įvairesnės mokomosios medžiagos. Jūs kaip mat pajusite jų vaizduotės jėgą“, – užtikrina M. Karklytė-Palevičienė.
4. Tinkama informacija. Atliekos gamtai daro didelę žalą – socialiniuose tinkluose, internete pilna šiurpių vaizdų su liūdnomis neatsakingo žmonių elgesio pasekmėmis. Ar galima tokius vaizdus rodyti vaikams, aiškinant, kaip gėrimo pakuotė tampa spąstais ežiukui, o polietileninis maišelis pražudo delfiną?
Vaikų psichologė M. Karklytė-Palevičienė pataria saugoti vaikus nuo šokiruojančių vaizdų. „Atžaloms reikia aiškinti priežasties ir pasekmės ryšį, stengtis informuoti, o ne išgąsdinti. Išvydęs baisią gyvūno kančią jautrus mažylis gali sapnuoti košmarus ir visą savaitę verkti. Vaizdinė informacija vaiką gali traumuoti“, – įspėja psichologė. Anot jos, informaciją, pateiktą vizualinėmis priemonėmis ikimokyklinio amžiaus vaikai įsisavina žymiai geriau, tačiau turinys neturėtų perteikti žiaurumo, kančios – yra daugybė būdų informaciją apie tai, kaip veikia pasaulis, perteikti švelniai ir neutraliai, atsižvelgiant į jo amžių ir gebėjimą suvokti abstrakčius dalykus ir reiškinius, tokius kaip, pavyzdžiui, klimato kaita ar oro užterštumas.
5. Įvertinimas. Didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo tinklo „Vaikystės Sodo“ mokytoja E. Budriuvienė teigia, kad rūšiavimas vaikams tampa azartišku užsiėmimu – kiekvienas stengiasi namuose rasti kuo įvairesnių atliekų, kurias galėtų panaudoti tarsi sumaniausias kosminės agentūros NASA inžinierius. Vaikus užvaldo lengvas azartas – jie stengiasi sugalvoti naujų atliekų panaudojimo būdų, derina skirtingus daiktus ir keičia jų funkcijas, o savo kūrybos rezultatus visada nori parodyti tėvams.
Savo ruožtu tėvai visada turėtų įvertinti vaikų fantaziją ir triūsą, paklausinėti mažųjų, kaip gimė sumanymas ir atsiskleidė visos vaizduotės spalvos. „Šiltais žodžiais tėvai parodo meilę, įkvepia atžalai daugiau pasitikėjimo savimi. Taip šiukšlės ir atliekos, regis, – niekam nereikalingi dalykai, ne tik atgimsta antram gyvenimui, bet ir sustiprina tarpusavio ryšį – į bendrą veiklą gali įsitraukti visi: šeima įgyja netikėtą pokalbių temą, dalinasi geromis emocijomis ir smagiais atradimais. Vaikams tai – didžiulė paskata ir įrodymas, kad jų sprendimai moko kitus, daro poveikį visos šeimos sprendimams ir elgesiui“, – sako M. Karklytė-Palevičienė.
„Kartais mes nuvertiname vaikus, manydami, kad jie yra kvailiukai ir nieko nesupras, tačiau vaikams labai patinka atrasti priežastinius ryšius, suprasti ir išvysti, kaip veikia įvairūs reiškiniai bei mechanizmai. Ne veltui jie taip mėgaujasi klausimu „kodėl?“, – šypsosi vaikų psichologė.
Todėl atliekų rūšiavimo klausimas su mažaisiais turėtų būti gvildenamas nuosekliai, vaizdingai ir pasitelkiant asmeninį pavyzdį – taip vaiko sąmonėje formuosis meilė gamtai, atsakomybė ir draugiškas ryšys su aplinka.
Šiuo metu Lietuvos mokyklų klasės kviečiamos dalyvauti konkurse, kurio metu gali laimėti eksperimentinę paskaitą apie pakuočių poveikį mūsų planetai. Užregistruoti klasę galima čia. Daugiau informacijos rasite „Grąžinti verta“ puslapyje Facebook platformoje.
