Logoterapeutė atskleidė, kada geriausia vaiką mokyti skaityti

Kada jau reikėtų sunerimti, kad vaikas dar nekalba? Kodėl žmonės švepluoja? Ar į mokyklą vaikas turėtų eiti jau mokėdamas skaityti? Į logoterapeutę Eugeniją Padegimienę kreipiasi ne tik sutrikusios raidos mažylių tėvai, bet ir tie, kurie nori pagalbos išmokyti atžalą skaityti.

E.Padegimienė: „Geriausia pradėti mokyti skaityti nuo penkerių metų, nes tokio amžiaus vaikas tam yra imliausias.“ <br>Nuotr. iš asmeninio albumo
E.Padegimienė: „Geriausia pradėti mokyti skaityti nuo penkerių metų, nes tokio amžiaus vaikas tam yra imliausias.“ <br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Jei keturmetis daugelį žodžių iškraipo, garsus taria netaisyklingai – sukeičia ar praleidžia, būtina konsultuotis su logopedu.<br>„123rf.com“ nuotr.
Jei keturmetis daugelį žodžių iškraipo, garsus taria netaisyklingai – sukeičia ar praleidžia, būtina konsultuotis su logopedu.<br>„123rf.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

Jan 19, 2018, 12:20 PM, atnaujinta Jan 19, 2018, 12:36 PM

Pas vilnietę E.Padegimienę ikimokyklinio amžiaus vaikus ir pradinukus atvedantys tėvai šią logoterapeutę vadina stebukladare. Namuose vaikai esą niekuo nesidomėjo, o pas ją klusniai vykdo užduotis, išmoko taisyklingai kalbėti, skaityti.

Nieko nuostabaus. Logoterapeutės darbo kambaryje įdomios veiklos sau lengvai rastų ir suaugęs žmogus. Lentynose – krūvos įvairiausių žaidimų: nuo kaladėlių bei muzikos instrumentų iki skaitymo knygelių ir sudėtingesnių loginių žaidimų.

Dalis čia lavinamų vaikų turi mišrų raidos sutrikimą, įvairiapusį raidos sutrikimą su autizmo bruožais bei kitų sutrikimų – cerebrinį paralyžių, Downo sindromą, autizmą.

Su tokiais vaikais reikia dirbti nuolat tiek logoterapeutei, tiek tėvams namuose. E.Padegimienė tėvams iš karto pasako – jei norime rezultatų, turime dirbti vieningai.

Jauniausi pacientai – sulaukę vos pusantrų metų. Bet yra ir vyresnių. Su viena ligota mergaite, kuri jau eis į antrą klasę, E.Padegimienė dirba kelerius metus.

Pati logoterapeutė tai vadina stebuklu. Mergaitė buvo visai kurčia, tačiau į ausis jai buvo įstatyti implantai. Dabar ji gerai kalba, vartoja įdomius žodžius, yra labai apsiskaičiusi.

E.Padegimienės pagalbos prašo tėvai, kurių vaikai nekalba, švepluoja arba dar neskaito. Taip pat tie, kurie tiesiog nori, kad jų atžalą paruoštų mokyklai.

– Nuo ko prasideda pažintis su logoterapeutu?

– Mes, logoterapeutai, ir gydome, ir laviname. Kai tėvai atveda vaiką, visapusiškai jį apžiūriu. Įvertinu priklausomai nuo amžiaus, ką jis turi mokėti, ko užtenka, ko trūksta.

Pirmoji konsultacija gali trukti net iki kelių valandų. Pirmiausia reikia prisijaukinti vaiką, o tėvai turi atnešti pažymas iš kitų specialistų, pirmiausia nosies ir gerklės gydytojo.

Pavyzdžiui, šiais metais net penkiems vaikams reikėjo atlikti adenoidų šalinimą, nes paaiškėjo, kad jie neprigirdi.

Prireikia ir akių gydytojo išvadų. Jei matau, kad kažkas negerai su nervais, patariu tėvams nuvesti vaiką pas neurologą. Kiti ateina jau su Vaikų raidos centre atlikto testo išvadomis.

– Kas tai per testas? Ar visiems jį naudinga atlikti?

– Tėvams, auginantiems vaikus iki 5 metų, net ir neturintiems pastebimų raidos sutrikimų, siūlyčiau savo atžalas nuvesti ir padaryti diagnostinį vaikų raidos vertinimo testą (DISC).

Yra vertinama smulkioji motorika, kalbos suvokimas, ekspresyvioji kalba, stambioji motorika, girdimasis dėmesys bei atmintis, regimasis dėmesys bei atmintis, savarankiškumas ir adaptacija.

Galiu nuraminti, kad nereikia bijoti rezultatų, jie gali greitai pasikeisti. Viskas yra išlavinama ir sutvarkoma.

– Jūs padedate diagnozuoti ir vaikų ligas?

– Tik tai turėtų atlikti šeimos gydytojas, o ne logopedas. Bet aš esu baigusi medicinos studijas ir 16 metų dirbau poliklinikoje slaugytoja.

Vėliau baigiau logopedijos mokslus ir tapau logoterapeute. Todėl turiu daug žinių, įvairios patirties, kuri labai padeda mano darbe.

Pavyzdžiui, vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, būna seilėtekis. Tokiu atveju žinau, kur reikia paspausti, kad jis sumažėtų.

– Kada jau reikia tėvams sunerimti, kad jų vaikas nešneka?

– Atveda nešnekančius ir dvejų, ir trejų, ir net ketverių metų vaikus. Tėvus visuomet raginu kuo anksčiau ieškoti pagalbos. Juk kiekviena mama jaučia, jei kas nors negerai, tad tegul kreipiasi visur ir nebijo būti siuntinėjama nuo gydytojo prie gydytojo tol, kol ras pagalbą.

Neklausykite vyresnių žmonių, kurie sako: išaugs. Nieko panašaus. Pavyzdžiui, atvedė pas mane ketverių metų vaiką, o jis, pasirodo, visai nekalba. Kodėl jo niekas iki tol netyrė?

Pradėti lavinti ketverių metų buvo labai sudėtinga. Bet per trejus su puse metų paruošėme – ir štai jis jau eis į pirmą klasę. Tačiau dar laukia daug darbo.

Kiek laiko truks vaiką prakalbinti, labai individualu. Kai kurie po trečio karto jau patys prabyla. Ir net patys savęs išsigąsta, kad tokius garsus leidžia.

O kartais ir tą pačią dieną ima paskui mane kartoti skiemenis. Tuomet tėvai žiūri nustebę ir nesupranta, kas vyksta. Sako: namuose vaikas nekartoja paskui juos. Bet tėvai sako visą žodį, kurio vaikas gali ir neišgirsti.

Jei iki ketverių metų vaikas pradeda po truputį kalbėti, tai jau kalbės, tačiau dėl kalbos kokybės neaišku. Bet kalba dar nėra taip sudėtinga. Liūdniau – kai nėra suvokimo.

Kartais tam gali įtakos turėti ir patys tėvai. Pavyzdžiui – vaikui treji metai, o namuose tiktai barškučiai. Kai vaikas pamatė mano darbo kambaryje dėliones, jis puolė viskuo domėtis.

– Ką patartumėte tėvams, kad jie tinkamai prisidėtų prie vaikų raidos?

– Vaikui gimus reikia skirti jam dėmesio – žaisti su juo, visur vedžioti, rodyti, būti gamtoje.

Pirmaisiais žmogaus gyvenimo metais vyksta pats intensyviausias galių vystymasis, todėl nuolat bendraukite su vaiku. Šiltai, emocionaliai.

Trečiaisiais gyvenimo metais tobulėja kalbos supratimas – vaikas atidžiai klausosi, ką kalba suaugusieji. Kuo daugiau kalbėsite su vaiku, tuo greičiau jis išmoks kalbą. Ketverių metų vaiko kalba turi būti gramatiškai taisyklinga, žodynas pakankamai gausus – apie 1600 žodžių.

Patarčiau nuo kūdikystės skaityti knygutes su vaikais. Bet ne paprastai, puse lūpų, o su emocijomis, net pavaidinant.

Iš tėvų išgirstu, esą jų vaikai nieko nenori su jais veikti, o mane esą laiko autoritetu. Tada ieškome būdų kartu, kaip vaiką sudominti ir namuose.

Aš dirbu pagal savo metodą – lavinu vaikus per žaidimus, užduotis. Bet niekada nieko už juos nepadarau. Paaiškinu, parodau, kaip reikia, ir paruošiu žaidimą iš naujo. Nes jei padėsiu, vaikas visada lauks pagalbos. Užsiėmimo pabaigoje vaiką apdovanoju saldainiu.

Taip lavindamiesi jie išmoksta skaityti, nors atėjo mokytis kalbėti. Bet taip įvyksta savaime. Iš pradžių tariame priebalsę, balsę, tada jas jungiame į skiemenį. Kai vaikai geba ištarti skiemenį, netrukus ima skaityti.

Tėvai man sako, kad namuose net nebando skaityti. O gal knygos netinkamos? Neišgąsdinkite vaikų knygomis. Pirmose knygose turi būti kuo mažiau teksto – paveikslėliai per visą puslapį, o apačioje vienas sakinys ar keli.

– Kada vaikas jau turėtų mokėti skaityti?

– Geriausia pradėti mokyti skaityti nuo 5 metų – tokio amžiaus vaikas tam yra imliausias. Šešerių išmokyti sunkiau, o septynerių – labai sunku.

Vaikas į mokyklą turėtų ateiti jau mokėdamas skaityti. Tada jis pasitikės savimi, lengviau mokysis kitų dalykų. Juk klasėje paprastai būna per dvidešimt mokinių ir kiekvienam skirti laiko mokytas nepajėgs.

– Tėvai skundžiasi, kad šiais laikais vaikai nemėgsta skaityti.

– Jei abu tėvai namuose skaito, beveik neabejoju, kad ir vaikas skaitys. O jei tik vienas iš tėvų, vadinasi, lieka 50 procentų, kad vaikas noriai ims knygą į rankas. Pas mane besilankantys vaikai visi noriai skaito.

Tiesa, toliaregystę turintys vaikai gali vengti knygų. Jų akys greičiau pavargsta, todėl galbūt nejučia jie atsisako skaityti. Tokiu atveju reikėtų daryti dažnesnes pertraukas skaitant.

– Ar į jus kreipiasi suaugusieji?

– Esu šiek tiek dirbusi ir su suaugusiaisiais, tačiau man maloniau su vaikais. Nors vaikai motyvacijos neturi, o suaugusieji ją turi. Dabar pasitaiko, kad savo vaikus pas mane atvedantys tėvai paprašo mano paslaugų.

Pavyzdžiui, viena mama negalėjo ištarti garso r. Parodžiau jai pratimų ir per kelis užsiėmimus ištaisėme jos tartį.

– Kodėl žmonės švepluoja?

– Šveplumas, arba dislalija, – nuolatinis netaisyklingas kalbos garsų tarimas. Kartais nemokėdamas ištarti garso vaikas jį praleidžia arba keičia kitu, lengviau tariamu.

Šveplumas atsiranda dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, kai būna per trumpas ar per storas liežuvis, netaisyklingas sąkandis, netinkamai išaugę dantys.

Taip pat dėl adenoidų, persirgtų ligų, klausos sutrikimų, netinkamos kalbinės aplinkos, paveldėjimo ir kitų priežasčių.

– Ar šveplumą vaikas gali išaugti?

– Daugelio vaikų tarties trūkumai jų kalbos padargų judesiams tikslėjant išnyksta savaime sulaukus 4–5 metų. Toks šveplavimas vadinamas fiziologiniu.

Kartais šiuo laikotarpiu tenka pakirpti liežuvio pasaitėlį, kad vėliau nebūtų kliūtis garsus tarti taisyklingai.

Jei keturmetis daugelį žodžių iškraipo, garsus taria netaisyklingai – sukeičia ar praleidžia, būtina konsultuotis su logopedu.

Negalima laukti, kol vaikas išaugs kalbos trūkumus. Ilgainiui netaisyklingas tarimas įsitvirtina. O suaugusiam žmogui tai pašalinti kur kas sunkiau.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.