Trys moterys BBC Victoria Derbyshire televizijos laidoje atskleidė, ką reiškia slapta trokšti, kad niekada nebūtum tapusi motina.
Moterų vardai pakeisti.
Rachel
„Jeigu galėčiau atsukti laikrodį atgal, aš neturėčiau vaikų“, – sakė Rachel, kuri jau įkopusi į šeštąją dešimtį. Ji turi tris vaikus – jauniausiajam 17, – ir didžiąją laiko dalį juos augino kaip vieniša motina, ir tai išties ją sugniuždė.
„Buvo laikai, kai aš nesijaučiau pakankamai subrendusi būti atsakinga už ką nors, už tą mažą žmogutį, kuriam esu reikalinga, kad jis išgyventų, – pasakojo ji. – Jaučiausi kaip niekada nesibaigiančioje rutinoje, kaišiodama buteliuką ar maistą burną, ir nemačiau čia nieko linksmo.
Norėjau išsirėkti, bet negalėjau. Jeigu esi išties motiniška, tuomet puiku, tu gauni, ko norėjai, bet jeigu tokia nesi, tuomet jautiesi lyg spąstuose“.
Rachel prisipažino daug negalvojusi apie tai, kaip vaikų turėjimas paveiks jos gyvenimą, bet jeigu būtų tai suvokusi, nebūtų jų turėjusi.
„Bet aš jaučiuosi kalta tai sakydama, nes aš labai myliu savo vaikus, – kalbėjo moteris. – Tu jautiesi, kad nebuvai gera mama, ir tą kaltę visur nešiojiesi su savimi, nors abejoji, ar jie tai žino.
Bet gyvenimas neturi reikšti savo gyvenimo, savo laisvės atsisakymo, kad galėtų gyventi jie“.
Jai sunku tai pripažinti, nes „žmonės pamanys, kad nesi geras žmogus“.
Rachel gaila moterų, kurios jaučiasi taip pat beviltiškai.
„Jaučiausi tokia vieniša. Jaučiausi, kad su manimi kažkas blogai. Jeigu būčiau galėjusi apie tai kalbėti ir kas nors būtų supratęs, man būtų buvę lengviau susidoroti su motinyste“, – sakė Rachel.
Alison
„Aš regėjau laimingą nedidelę šeimą su namu ir sodu, ir vaikus, parbėgančius iš mokyklos, kai pasakoje“, – kalbėjo Alison.
Alison yra įvaikinta, augdama ji visada svajojo turėti savo šeimą. Tačiau gimus pirmajam sūnui ji suvokė, kad visai nėra motiniška.
Apimta nevilties, norėdama pabėgti nuo namų rutinos ir savo naujo vaidmens, praėjus 6 mėnesiams ji grįžo į darbą.
„Dienomis nebūdavau namuose, palikdavau jį su aukle, kad galėčiau skirti laiką sau pačiai, – sakė ji. – Tai nereiškia, kad nenorėjau leisti laiko su juo, bet aš nežinojau, ką daryti, nemokėjau žaisti žaidimų“.
Nenorėdami, kad sūnus būtų vienturtis, Alison su vyru susilaukė antro. Abu berniukai dabar jau studijuoja universitete.
Pasak moters, jeigu ji būtų žinojusi tai, ką žino dabar, ji niekada nebūtų tapusi motina. „Visų kitų poreikiai ir norai yra pirmoje vietoje. Pastarųjų dviejų dešimtmečių mantra buvo „jeigu visi kiti laimingi, tada ir aš laiminga“, ir tai kartais užknisa, – pasakojo moteris. – Verčiau būčiau dariusi karjerą. Aš prasimokiau 15 metų, tai labai riboja karjerą“.
Alison visuomet pabrėžia, kad labai myli savo vaikus, bet pripažįsta, kad, žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, buvo pernelyg savanaudiška jų susilaukti.
Pasak jos, moterys nekalba apie tai, nes bijo būti pasmerktos. „Jos nenori būti laikomos savanaudėmis. Tai reiškia, kad jeigu tu nenori vaikų, tu esi bloga motina“, – sakė Alison.
Kiek tai paplitę?
Nėra įmanoma sužinoti, kiek moterų šitaip jaučiasi, nes reta kuri apie tai atvirai prabyla.
Tačiau 2016 m. Vokietijoje atlikta apklausa rodo, kad 8 proc. iš 1200 apklausos dalyvių gailisi tapę tėvais.
2015 m. Izraelio sociologė Orna Donath paskelbė tyrimą apie moteris, kurios gailisi susilaukusios vaikų. Ji apibūdino „norą anuliuoti motinystę“ kaip „neišskleistą motinystės patirtį“.
Moterys, kurios teigia besigailinčios susilaukusios vaikų, pabrėžia, kad tai skirtingas dalykas, nei pogimdyminė depresija.
Joy
Joy, kuri susilaukė dukters prieš 20 metų, suvokimas, kad ji nenori būti mama, atėjo anksti.
„Visos kalba apie vaikus kaip apie dovaną ir apie jas persmelkusį pasakišką meilės jausmą. Aš to nepatyriau. Tai atrodė tik kaip milžiniška atsakomybė“, – sakė Joy.
Jai nemalonu prisiminti pirmuosius dukters gyvenimo metus. „Tai buvo sunku, vargas kiekvieną dieną. Manau, visos mamos per tai pereina, tačiau aš tame neradau nieko, kuo galėčiau džiaugtis. Tai buvo liūdna“, – prisipažino moteris.
Joy mano, kad jai trūksta motinystės instinkto, dėl kurio kitos motinos džiaugiasi savo vaikais. „Ilgai nesupratau, ar kitos mamos iš tiesų apsimetinėja, kad tai nuostabu, ar vieną dieną jos liausis apsimetinėjusios ir bus sąžiningos su manimi.
Panašu, kad neturėjau savybių būti ta miela, šilta, jaukia mama. Aš norėjau grįžti į darbą. Norėjau tęsti karjerą, verslą, kurį kūriau, o tai buvo tik didelis papildomas priedas“, – pasakojo ji.
Augdama Joy dukra abejojo mamos meile. „Nes aš neatitikau socialinių normų“, – įsitikinusi Joy. Ji tvirtina ją mylinti, tačiau jų ryšys nėra artimas.
Pasak Joy, jeigu daugiau moterų atvirai prabiltų, kaip jos jaučiasi, būtų mažiau spaudimo moterims tapti motinomis.
„Mūsų yra daugiau, ne vien tos, kurios apie tai prabyla. Būtų išties puiku, jei moterys galėtų būti visiškai sąžiningos su savimi. Jeigu vaikų bei šeimos turėjimas joms iš tiesų svarbu, tegul jos atsiduoda tam visa širdimi.
Bet jeigu viduje yra jausmas, kuris sako: „aš tikrai to nesugebu“, tada be jokios baimės ar gėdos reikia atsistoti ir pasakyti: „Aš esu tokia, kuri nenori būti mama, aš nenoriu vaikų“, – užbaigė Joy.
