Šį interviu tauragiškė davė telefonu, tuo pačiu metu pjaustydama salotas vakarienei – ji įpratusi daryti kelis darbus vienu metu. Paruošusi vakarienę, skubės parsivežti dukrytes iš darželio. Kai mergytės grįš į mamos aptvarkytus namus, juose vėl įsivyraus netvarka ir chaosas.
Be keturių mergyčių, Lina augina ir du sūnus – 12 m. Luką ir 18 m. Dovydą, kurių susilaukė su pirmuoju vyru. Mergyčių tėtis – kitas. Jis šeimą paliko, kai joms buvo vos pusė metukų. Dabar jų auginime visiškai nedalyvauja, taigi šešiais vaikais Lina rūpinasi viena.
Ketveriukės mama prisipažino, kad dabartinis dukryčių auginimo etapas jai – pats sunkiausias. Mergaitės visur lipa, viskuo domisi ir viską ima. Visi mamos lūpdažiai iškabinti, blakstienų tušu išpieštos sienos – vos neapsižiūrėjusi mama padeda kokią kosmetikos priemonę žemiau, mergaitės ją pasisavina.
Vonioje itin greitai ištirpsta šampūnų ir dušo žele atsargos – pakanka mamai išeiti paimti rankšluosčių ar pižamyčių, ir priemonės atsidurs vonioje. Dieną prieš mūsų pokalbį didžiausia neklaužada, Milena, paėmė drėgnus blizgius mamos vokų šešėlius, jais išsipaišė visą kūną, o po to, kai baigė puošti save, kliuvo ir sienai.
Linos namų sienos mačiusios daug. Mergaitės labai mėgsta piešti, bet tada mama turi prižiūrėti, kad pieštų sąsiuvinyje, antraip jos imsis buto dekoro. Būna, namie dūžta lėkštės ir puodeliai, kai mažos rankytės jų nenulaiko ar tiesiog eksperimentuoja, kas bus, kai lėkštė nukris ant žemės.
Kartais mažylės padeda mamai plauti grindis, pasiėmusios iš spintos švarius drabužėlius. Ypač džiaugiasi, jei mamai nematant sugeba atsisukti vandens čiaupą ir grindis bei baldus plauti šlapiu „skuduru“. Padeda ir lankstyti drabužius – ima tuos, kuriuos mama jau sudėjo į krūvą, ir lanksto pačios.
Didžiausia išdaiga
Lina prisipažino: „Jų kambario duryse buvo įtaisytas kabliukas, kad kartais, kai noriu greitai padaryti kažkokį buities darbą, jas trumpam uždaryčiau kambaryje ir jos man netrukdytų. Ir ką gi – kadangi tos durys buvo su stiklu, jos puodeliu stiklą išdaužė, ir dabar laipioja per kiaurymę duryse.“
Linos pusseserė patarė visus dūžtančius ir lūžtančius daiktus sudėti ten, kur mergaitės nepasiekia, bet lengva jai kalbėti – ant visų viršutinių lentynų ir ant sekcijos viršaus jau nebelikę vietos.
Kai iškrečiama išdaiga, kurios autorė neaiški, mama paprastai įtaria Mileną, kuri iš visų mergyčių labiausiai padykusi. Tačiau ir kitos išdykusios, tiksliau, nėra tokios mergytės, kuri ramiai sau žaistų, kol mama darys tai, ką nori.
„Aš nesiskundžiu, jos visos po vieną būtų tikrai puikios mergaitės, ir su visomis galima sutarti. Bet kai jų yra būrys, ir aš kalbu su viena, kita tuo pačiu metu pravirksta, trečioji nori ant rankų, o ketvirtoji taikosi iškraustyti mano rankinę, būna chaoso. Ir tokios akimirkos – mūsų kasdienybė“, – pasakojo mama.
Namų susitvarkyti neišeina
Vienišai mamai ketveriukę prižiūrėti labai padeda abu sūnus. Kai prireikia eiti tvarkyti kažkokių reikalų, drąsiai palieka seses su broliais, ir jie sėkmingai susitvarko. Tiesa, Lina stengiasi sūnums sesučių priežiūros jiems neužkrauti ir jas pažiūrėti paprašo, tik kai tikrai turi išeiti.
Kartą mama parai buvo atsidūrusi ligoninėje, o Lukas ir Dovydas vieni visą tą laiką sėkmingai prižiūrėjo sesutes. Kaip atrodė namai, kai moteris grįžo iš ligoninės? „Jie buvo netvarkingi, kaip visada. Kai namie atsirado sesutės, susitvarkyti neįmanoma. Kai jos darželyje, ne tik tvarkausi namus ir gaminu valgį, bet ir važiuoju į sodą, kur auginu daržoves. Rodos, nėra kada ir prisėsti“, – pasakojo pašnekovė.
Į darželį išsiruošti rytais būna nelengva: mama keliasi 5 val. ryto, dukreles pažadina apie 6.30, o darželyje būna tik 8.30. Kol visas aprengia, sušukuoja, nuprausia ir padeda išsivalyti dantis, praeina nemažai laiko. Ir vis kyla barnių, kad kažkas netinka ar kažko nesinori. Tokių rytų, kai į darželį pavyksta išsiruošti visiškai sklandžiai, pasitaiko retai, nors mergaitėms ten eiti ir patinka.
Rudenį, kai joms sueis treji ir baigsis vaiko priežiūros atostogos, mama grįš į darbą.
Auklėtojos jų neatskiria
Ėjimą į lauką mergaitėms atstoja išvykos į sodą, kuriame jos turi ir smėlio dėžę, ir žaislų. Tik ir ten mamai reikia žiūrėti, kad kuri nors nenubėgtų tyrinėti gatvės – panašių norų dukrelėms kyla nuolatos.
Lina su visu ketvertuku sugeba nueiti į parduotuvę. Mergaitėms akcentuoja, kad ten esančios prekės – ne jų, o tetų, ir jos jų neima.
O ar mama kartais nesupainioja dviejų savo dukryčių? Ji atsakė, kad labai retai sumaišo Lėją ir Luknę iš nugaros. Milena gimė didžiausia ir dabar sveria 4 kg daugiau nei sesės, mažiausia gimusi Lukutė ir dabar yra smulkesnė.
Kitiems žmonėms mergytes atskirti gerokai sunkiau. Iš darželio jos dažniausiai grįžta, vilkėdamos ne savo, o sesės drabužėliais, nes po pietų miego auklėtojos susipainioja, kuri kaip buvo apsirengusi ar apsiavusi.
Niekada nepasigailėjo
Kai labai pavargsta, Lina primena sau, kad visgi padūkėlės – didžiausias jos turtas. Svajojo susilaukti vienos dukrytės, o gavo visas keturias, ir nei karto dėl to nepasigailėjo.
Kai labai norisi kelių minučių ramybės, duoda mergaitėms savo mobilųjį telefoną, nors ir stengiasi jam bei televizoriui skirtą laiką riboti. Tuomet viena mergytė telefoną maigo, o kitos, sutūpusios šoną, stebi. Moters artimieji jau žino, kad jei nepavyksta jai prisikambinti, telefonas pas mergeles – pamačiusios, kad kažkas skambina, jos tuojau atmeta skambutį, kad netrukdytų klausytis dainelių per „Youtube“.
Tikriausiai Lina, viena auginanti šešis vaikus, supyksta išgirdusi kitos mamos skundą, kad jai sunku auginti vieną vaiką? „Ne, aš tokias moteris suprantu – juk ir man, kai auginau vieną vaiką, ir tą dariau kartu su vyru, atrodė labai sunku. Dar ir vyro seserys mums padėjo – taip sunku buvo. Tik dabar atrodo, kad jei dukrytė būtų gimusi viena arba būtų dvynukės, jas prižiūrėti vienai būtų paprasta“, – sakė Lina.
Kai mergaitėms buvo dveji, ji ramindavo save, kad, kai jos sulauks trejų metukų, bus protingesnės ir viskas bus paprasčiau. Dabar mato, kad, priartėjus trečiajam gimtadieniui, anaiptol nepalengvėjo. Taigi ramina save, kad palengvės, kai sueis ketveri.
