Daugiau priemonių neįgaliesiems
R. Petraitienės teigimu, kitokių vaikų tėvai nenori leisti savo atžalų į specialiąsias mokyklas ar darželius, siekia, kad jie būtų kartu su visais, mokytųsi, lavintųsi.
Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas sako, kad mintis vieną iš darželių pritaikyti neįgaliems vaikams kilo neatsitiktinai – tokių paslaugų poreikis didėja. „Gaila, kad niekaip nepavyksta gauti rajone gyvenančių negalią turinčių vaikų sąrašų. Be jų sunku nustatyti paslaugų poreikį. Pertvarkytą darželį galės lankyti specialiųjų poreikių turintys vaikai“, – sako meras.
Naujosios Akmenės lopšelis-darželis „Atžalynas“ modernizuojamas pasitelkus ES Sanglaudos fondų lėšas. Tam skirta 129 tūkst. eurų. Įgyvendinus projektą bus įrengtos dvi šiuolaikiškos darželio grupės, kiekvienoje iš jų bus po dvi vietas įvairių negalių turintiems vaikams. Lauke jau įrengtas įvažiavimas į patalpas, viduje bus liftai, įsigyta įvairių specialiųjų poreikių vaikams reikalingų priemonių.
„Patalpas pertvarkome pagal skandinavų metodą. Patirties semiamės iš norvegų, estų, taip pat kitų Lietuvos darželių. Darželyje ugdymas bus įtraukusis, kaip numatyta ES direktyvose. Visi vaikai bus kartu, tik su turinčiais negalią bus dirbama ir papildomai. Per 2018–2019 metus darželyje žadame suburti specialistų komandą, kurioje bus psichologas, specialusis pedagogas, logopedas, kineziterapeutas“, – vardija R. Petraitienė.
Kitokių vaikų buvo visada
Direktorė pasakoja, kad „Atžalyno“ lopšelį-darželį yra lankę įvairių negalių turintys vaikai, daugiausia – raidos sutrikimų. „Turėjome ir judėjimo negalią turintį mažylį, kurį į patalpas tekdavo atsinešti ant rankų. Tuo metu neturėjome nei specialaus įvažiavimo, nei lifto, todėl daugiau tokių vaikų priimti negalėjome. Galiu pasidžiaugti, kad tokia galimybė netrukus atsiras. Rajono vadovas į visas naujoves reaguoja labai palankiai. Mūsų mintys visada sutampa, kai reikia padėti negalių turintiems vaikams“, – teigia R. Petraitienė.
Įstaigos vadovė sako, kad darželio darbuotojams pakanka patirties, kad kitokie vaikai galėtų pritapti, jaustis saugiai ir patogiai. „Be abejo, lopšeliui-darželiui tai didelis iššūkis. Jei reikės, grupei, kurioje ugdomas negalią turintis vaikas, bus skiriamas papildomas etatas – dar vienas padėjėjas, kuris dirbs tik su kitokiu mažyliu“, – žada pašnekovė.
Jos teigimu, įtraukusis ugdymas – nauda visiems. Kitokie mažyliai, būdami su visais, vystosi sparčiau, o kiti vaikai įpranta prie negalią turinčių draugų, išmoksta nereaguoti į šiek tiek kitokį elgesį. „Be abejo, įstaigai tai didelis darbas, bet rezultatai pradžiugina. Neslėpsiu, pasitaiko ir atvejų, kai negalių neturinčių vaikų tėvai nenori, kad jų grupėje būtų neįgalusis. Per 27-erius mano vadovavimo metus būta visko. Kai kurie tėvai net perkeldavo savo mažylius į kitą grupę ar net darželį. Tačiau nėsyk nepasitaikė, kad būtų iškeltas negalią turintis vaikas“, – tikina pašnekovė.
Su diskriminacija nesusidūrė
Raidos sutrikimų turinčios Gretos globėja Milda (vardai pakeisti, redakcijai žinomi) džiaugiasi, kad joms per visus metus neteko išgirsti nė vienos nei auklėtojos, nei kitų tėvelių, nei vaikų pastabos. „Gretai diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas. Jei mergaitei kas nors nepatinka, ji pradeda šaukti, blaškytis. Pasitaikydavo, kad ji kitiems vaikams trukdydavo miegoti. Vis dėlto nė vieno skundo per visus metus neišgirdau“, – pasakoja Milda.
Jos teigimu, juodvi nuolat bendravo su auklėtoja Rasa Butkevičiūte, drauge ieškodavo išeičių iš sudėtingesnių situacijų, svarstydavo, ką darys, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. „Niekada nesulaukiau auklėtojos pasiūlymo paimti vaiką, vežti į specialiąją įstaigą, nes negali su ja dirbti. Atvirkščiai: Gretai išėjus iš darželio svarsčiau – gal neleisti mergaitės į bendrojo ugdymo mokyklą, gal ieškoti specialiosios įstaigos. Auklėtoja išsklaidė dvejones: „Bandykit, gal Greta prisitaikys, su ja nesunku dirbti“, – pasakoja Milda.
Moters teigimu, nors mergaitės raida vėluoja, jai daug ką sunku suvokti, auklėtoja visada džiaugėsi tegu ir menkais mažylės pasiekimais. Ji visada Gretą įtraukdavo į bendrus renginius, šventes. Milda sako, kad metų pabaigoje Greta buvo ramesnė nei tik ką pradėjusi lankyti darželį. Auklėtoja sugebėjo vaiką sudominti, rasti naujų užsiėmimų: „Pati nepastebėjau, kad Gretai puikiai pavyksta piešti guašu. Į tai dėmesį atkreipė grupės auklėtoja. Dabar piešiame ir namuose.“
Gretos globėja neslepia: iš pradžių mergaitė iš darželio grįždavo sudirgusi, nieko nepasakodavo, emocijas parodydavo tik žaisdama, bet pamažu atsiskleidė. „Nesyk mačiau, kaip vaikai pasitinka atėjusią į darželį mano mergaitę, ją apkabina, klausia, ką veiksim, kviečia kartu žaisti. Per metus gerokai pasikeitė Gretos bendravimas, ji daugiau kalba sakiniais, išmoko pasakyti, kaip jaučiasi“, – džiaugiasi Milda.
Moteris labai dėkinga grupės vaikų tėvams, kurie visada buvo tolerantiški. „Kasdien susitikdavau su kitų vaikų tėvais, tačiau per metus nė vienas nepasakė, kad mano mažylė trukdo. Galbūt ir dėl to, kad Greta nėra agresyvi, nesimuša, nemėto daiktų. Ji tik kitokia, kitaip reiškia emocijas“, – pasakoja globėja.
Auklėtoja iššūkį įveikė
Su Greta pastaruosius metus dirbusi auklėtoja R. Butkevičiūtė teigia su neįgaliu vaiku susidūrusi ne pirmą kartą. Praėjusiais metais jos grupėje buvo trys negalią turintys vaikai, šiais – viena Greta. „Vis dėlto šie metai man buvo sunkesni, nes anksčiau grupę lankę vaikai turėjo lengvesnių sutrikimų, su jais problemų buvo mažiau. Su Greta buvo sunkiau, tačiau ir įdomiau“, – šypsosi auklėtoja.
Prieš prasidedant metams R. Butkevičiūtė tėveliams pranešė, kad grupėje bus ir kitoks vaikas, bet nepasitenkinimo ar pastabų nesulaukė. „Visi buvo tolerantiški. Galbūt teigiamas mano požiūris persidavė tėvams, iš jų – ir vaikams. Vaikai iš prigimties geri, jie kitokį žmogų priima natūraliai, iš jų turėtume mokytis“, – pabrėžia specialistė.
Auklėtoja sako, kad ne visi mažyliai su Greta elgėsi vienodai – vieni ją stebėjo tarsi iš šalies, kiti noriai padėdavo apsirengti, paimti už rankos, prireikus – nuraminti. „Kai Gretą ištikdavo pykčio priepuolis, vaikai sakydavo: „ji kitokia, ji serga“, bet be pykčio ar smerkimo, tiesiog konstatuodami faktą. Rudenį, kai pradėjome dirbti, buvo sunku, o pavasarį, „rodos, ir vargo nebuvo, ir skausmo upeliai išdžiūvo“, – gerai žinomos dainos žodžiais sakinį baigia auklėtoja.
R. Butkevičiūtė patenkinta mergaitės rezultatais. „Greta išėjo iš darželio ir skaitydama, ir skaičiuodama. Tuo labai rūpinosi mergaitės globėja, kuri visada atvažiuodavo į darželį, išklausydavo, ieškodavo bendrų išeičių, – sako auklėtoja ir pasidžiaugia, jog dėl to, kad grupėje buvo kitoks vaikas, nenukentėjo ir kitų mažylių rezultatai. – Baiminausi, ar suspėsiu prie kiekvieno vaiko, tačiau visi darželį paliko skaitantys, rašantys, mokantys tai, kas priklauso pagal programas“, – šypsosi auklėtoja.
R. Butkevičiūtė patikina niekada neišskirdavusi Gretos iš kitų vaikų ir per šventes. „Jai parengdavome atskirą kėdutę, ant kurios parašydavome „Rezervuota“ – tam atvejui, jei nutiktų kas nors nenumatyta. Globėjams visada sakydavome – nesislapstykite už kitų, sėdėkite, būkite kartu su visais“, – pasakoja Rasa.
Pedagogams būtina lavintis
Auklėtojos teigimu, dirbti su kitokiais vaikais padeda patirtis, intuicija, kuri padiktuoja metodus, būdus, kaip tinkamai pasielgti vienu ar kitu atveju. „Pastebėjau, kad Gretai reikia keisti aplinką, todėl prireikus išeidavome į lauką, metodinį kabinetą, sporto salę, užsiėmimus rengdavome drabužinėje. Kartais mergaitė nenorėdavo iškart prie mūsų prisijungti – leisdavau jai pas kitus vaikus ateiti vėliau. Stengdavausi nesudaryti konfliktinių situacijų“, – sako auklėtoja ir priduria, kad pedagogams, dirbantiems su kitokiais vaikais, reikia ir specialiųjų žinių, būtina kelti kvalifikaciją.
„Dažnai sakoma – pedagogai baiminasi integracijos, kitokių vaikų. Tai netiesa, mums tiesiog reikia pagalbos. Su kitokiu vaiku reikia daugiau dirbti individualiai. Būtų puiku, jei su juo bent porą valandų padirbėtų specialusis pedagogas, tuomet rezultatai būtų dar geresni“, – įsitikinusi Rasa.
Auklėtoja nesibaimina ateities, kai darželyje bus ir daugiau įvairių negalių turinčių vaikų. „Šeimoms, auginančioms kitokius vaikus, būtina pagalba, kad jų atžalos galėtų integruotis. Niekur nedingsime, turime priimti kitokius žmones, pagal galimybes juos mokyti, lavinti. Neįgalieji privalo įveikti socialinę atskirtį. Tai pasieksime tik pasirinkę įtraukųjį ugdymą“, – pabrėžia R. Butkevičiūtė.
