Į kelionę su neregiu vaiku: įspūdžiai visam gyvenimui

Mėgstantys keliauti neregiai dažnai sulaukia klausimo: kokia prasmė keliauti, jei nematai? Iš tikrųjų – kodėl neregiai su malonumu keliauja, ką jie keliaudami gali patirti? Ar verta į kelionę su savimi imti nematantį vaiką? Pasak Vilniaus universitete studijuojančios nuo gimimo regos negalią turinčios Urtės (vardas pakeistas), kelionėje neregiui svarbiausia, kad ekskursijoje būtų ką užuosti, paragauti, paliesti ir išgirsti, o nuobodžiausia stovėti priešais kokią nors pilį ir klausytis istorijos, kurią greitai pamirši. Merginos tėvai nuo mažens ją vežėsi į keliones. Ši patirtis ne tik lėmė kelionių aistrą, bet ir padėjo nuspręsti, ką ji nori veikti baigusi vidurinę mokyklą. Tėvai stengėsi neregei dukrai suteikti tokį gyvenimą, kuris ne tik nesiskirtų nuo reginčių, bet būtų net gražesnis. Savo patirtimi ir patarimais Urtė dalijasi su skaitytojais.

 123rf. nuotr.
 123rf. nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ugnė Žilytė

Sep 2, 2018, 8:00 AM

Į kelionę – su neregiu vaiku

Pasak Urtės, nereikia bijoti į turistinę ekskursiją vežtis nematančio vaiko – kelionė jam suteiks naujų potyrių ir džiaugsmo. Septynerių ar net mažesnis vaikas, nuskridęs į Turkiją, pirmą kartą išgirsta cikadų skleidžiamus garsus, tėvų padedamas gali kaskada nučiuožti į baseiną. Be to, patiria, kad kaskadų būna įvairių: vienomis čiuožiama tiesiai, o kitos sukasi ratu ir čiuožiant jomis netikėtai įkrentama į baseiną. Labai smagu išsimaudyti ir Kleopatros baseine Turkijoje, tik nereikia baimintis, jei vaikas paragaus šio baseino vandens – jis turi ypatingą skonį, tai bus atradimas ir naujo pasaulio pažinimas.

Neregiui vaikui taip pat visai smagu paplaukioti po Turkijoje esantį Manavgato kanjoną. Linksma, kai vėjas nuo galvos nupučia kepurę ir laivo kapitonas ją pagauna, smagu iš laivo išlipti vidury jūros ir pasimaudyti, vėliau trumpam sustoti uoste ir paragauti tradicinės turkų virtuvės patiekalų. Džiaugsmo suteikia per ekskursiją aplankytame miestelyje tėvų nupirkta smulkmenėlė, pavyzdžiui, apyrankė su Alacho akimi arba turkiški saldainiai.

Neregys net gali virš jūros paskraidyti parasparniu – tai galima daryti kartu su tėvais ar instruktoriumi. Kol vaikas mažesnis, tikriausiai drąsiau su tėvais, tačiau vyresniam norisi savarankiškumo. Beje, Urtės tvirtinimu, ne tik mergaitėms, bet ir moterims patartina skristi su instruktoriumi, nes reikia stiprių rankų traukiant virves, kai jau ruošiamasi nusileisti.

Slidinėti ar paplaukioti jachta

Pašnekovė pataria nedvejoti, jei planuojate vykti slidinėti Italijon, bet nežinote, ar nematantis dešimtmetis ten ras ką veikti. Jeigu kartu bus žmogus, kuris galės skirti jam dėmesio, neturėsite jokių problemų. Vaikas galės pačiuožinėti nuo kalniukų rogutėmis, tik svarbu, kad kas nors jo lauktų papėdėje. Taip pat neregys galės pasiklausyti garsiai šniokščiančių kalnų upių, užkilti keltuvu į trijų kilometrų aukščio kalną ir ten įsikūrusioje kavinėje išgerti skanios arbatos, pirmąją Naujųjų metų dieną paragauti keptų kaštonų, pajusti naujametinę Italijos slidinėjimo kurortų aurą.

Neregį paauglį drąsiai galite imti su savimi, jei norite paplaukioti jachta po Adrijos jūrą. Nors prisiklausysite kalbų, kad neregiui sunku judėti jachtoje, geriau mąstykite pozityviai. Urtė prisimena, kad išgirdusi, jog jai bus nelengva judėti jachtoje, atsisakė keliauti su tėvais, be to, nenorėjo net trumpam palikti vieno pirmųjų savo kavalierių. Vis dėlto dvylikametė po savaitės su berniuku susipyko ir sutiko plaukti su tėvais, net neįtardama, kad ši kelionė taps viena reikšmingiausių jos gyvenime.

Urtė tvirtina, kad jachtoje nereikia net baltosios lazdelės, svarbiausia rankomis liesti laivo kraštus, kad būtų lengviau orientuotis ir laipioti laiptais. Įmanoma drąsiai vaikščioti nematant net ir plaukiančiame laive. Paauglys gali netgi pabandyti būriuoti. Nors būriuojant visa jachta svyruoja į šalis, įmanoma judėti įsitvėrus į jachtos kraštus. Nematantis žmogus, užuodęs benzino kvapą, gali net aptikti buriuojant atsivėrusias propelerių angas, tik reikia žinoti, kad į jas negalima kišti rankų.

Sustojus kuriame nors uoste ir išlipus į krantą smagu nusiskinti figų, o užsukus į jūrų gėrybių restoraną paragauti kalmarų ir kitų delikatesų. Jei jūra audringa, uoste galima aptikti gyvų krabų, kuriuos nematančiam įdomu paliesti.

Aplankykite Pietų Europos šalis

Urtė sako, kad neregį vaiką galima drąsiai vežtis ir į tokias Pietų Europos šalis kaip Graikija ar Ispanija. Mergina prisimena, kad kai būdama paauglė su tėvais lepinosi Chalkidikės paplūdimyje, jai įgėlė bitė, ištino pirštas – tai neregei buvo lyg Graikijos krikštas, nes vėliau ji pajuto didelę meilę šiai šaliai. Tąsyk ji, vienuolikmetė, užsispyrė, kad su tėvais į ekskursiją po Atėnus nevažiuos, nes ji truks per ilgai ir, be to, jai nesuprantama rusų kalba. Tėvai sutiko ją palikti viešbutyje. Vis dėlto ekskursija į Atėnus buvo atšaukta, ir šeima rado kitų pramogų. Urtė prisimena, kaip smagu buvo pasivažinėti vandens motociklu po Viduržemio jūrą, justi greitį, vėjo gūsius ir sūraus vandens purslus.

Į Graikiją užsispyrusi neregė vėliau grįžo dar ne kartą – su tėvais ir be jų. Su šia šalimi supažindino ir savo dabartinį draugą, taip pat turintį regėjimo negalią. Labiausiai keliautojams padeda užsienio kalbos – abu kalba angliškai ir vokiškai, Urtė susikalba dar ir graikiškai bei ispaniškai. Jei jie neranda parduotuvėje druskos ar sviesto, parduotuvių darbuotojai jiems noriai padeda. Paslaugūs viešbučių darbuotojai palydi į paplūdimius, tavernas, parduotuves, netgi nemokamai vaišina ledais ar arbata. Oro uostose ir geležinkelio stotyse visi neįgalieji sulaukia pagalbos, jie palydimi į lėktuvą ar traukinį.

Ekstremalūs nuotykiai? Kodėl ne!

Urtės teigimu, nematantis paauglys drąsiai gali nukeliauti pas draugus į Airiją ar Vokietiją. Ji pati, aplankiusi Airijoje gyvenančią beveik nematančią draugę, susipažino su šunimi vedliu, kurių Lietuvoje kol kas niekas neruošia. Buvo įdomu išgirsti, kaip šie šunys auklėjami, sužinoti, kad jie atskiria, kuris pavadėlis skirtas darbui, o kuris – poilsiui.

Merginą stebino ir, jos manymu, per didelė airių atsakomybė – Lietuvos arba Bulgarijos pramogų parkuose neregiai, padedami savanorių, gali karstytis, o Airijoje tai draudžiama. Kiekvienoje šalyje kitokios taisyklės – mergina prisimena, kad lankantis Ispanijoje jai leido važinėtis net amerikietiškais kalneliais, bet buvo juokinga, kai visi rėkė iš baimės, o neregė ekstremalė juokėsi, nes nematė, kokiame aukštyje skriejo.

Vokietijoje neregė patyrė dar įdomesnių nuotykių. Ten gyvenantys Urtės šeimos draugai turi nuosavą keturvietį lėktuvą, kurį net leido jai pilotuoti! Neregė sužinojo, kaip reikia valdyti lėktuvą, kaip kreipti šturvalą, kad lėktuvas kiltų, leistųsi ar suktųsi į kurią nors pusę. Mergina turėjo progą užeiti į lėktuvų angarą, susidaryti įspūdį, kokio jis dydžio, ir susipažinti su lakūnų klubo nariais.

Leiskitės ir į organizuotas ekskursijas

Urtė sako, kad bet kokio amžiaus neregiai ras ką veikti ir tarptautinių kelionių organizatorių siūlomose ekskursijose. Pavyzdžiui, pažintinėje kelionėje po Kretą etnografiniame Arolitos kalnų kaimelio muziejuje nematantis žmogus gali paliesti senovinį lygintuvą, arklio balną, kitus senovinius rakandus. Tik pinigai ir ginklai neprieinami, nes guli po stiklu.

Kalnuose neregys gali paliesti alyvmedį, granato medį, paragauti kalnų arbatos iš žolelių, augančių tik Kretos kalnuose. Įdomu apsilankyti pas kalnų piemenį, kuris vaišina ką tik paruoštu varškės sūriu iš ožkos ir avies pieno. Vėliau laukia pažintis su graikų virtuve to paties piemens brolio tavernoje.

Padarys įspūdį ir apsilankymas stalagmitų ir stalaktitų urve ir Diskuri vienuolyne. Urtė pataria nepasikuklinti ir paklausti vietinių, ar neregys turi mokėti už apsilankymus muziejuose, nes į juos neregiai dažnai įleidžiami nemokamai.

Dovanokite įspūdžius, o ne daiktus

Urtė sako, kad kelionės neregiui, ypač vaikui, labai svarbios, nes prisiminimai lieka visam gyvenimui.

„Žinoma, pinigus galima išleisti naujausiam kompiuteriui, kurį geriausiu atveju po penkerių metų teks keisti. Tačiau geriau vaikui nupirkite kelionę ir padovanokite neįkainojamų įspūdžių. Galbūt kelionės padės jūsų sūnui ar dukrai nuspręsti, ką veikti gyvenime, kur pasukti baigus mokyklą. Būtent kelionės neregiui gali taip praturtinti gyvenimą, kad jis beveik niekuo nesiskirs nuo matančių“, – pabrėžia nematanti keliautoja.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.