Taip pat nuo streso gali pradėti nykti neuronai, o jų nykimas savo ruožtu gali sukelti dramatiškas ir ilgalaikes psichologines ir neurologines pasekmes, ypač tai pasakytina apie jaunesnio amžiaus vaikus, rašo „The Washington Post“.
Tokius faktus pateikė JAV mokslininkai, reaguodami į drastišką prezidento Donaldo Trumpo sienos kirtimo politiką, kuomet imigrantų vaikus buvo nuspręsta atskirti nuo tėvų. Tačiau ši informacija aktuali ir pastarojo meto Lietuvos įvykių kontekste.
„Pasekmės yra katastrofiškos, – teigia Harvardo medicinos mokyklos pediatrijos profesorius Charlesas Nelsonas. – Šiuo klausimu yra atlikta tiek daug tyrimų, kad jei žmonės bent kiek dėmesio skirtų mokslui, tai to niekada nedarytų“.
Atlikti moksliniai tyrimai skatina pediatrus, psichologus ir kitus sveikatos specialistus audringai priešintis D.Trumpo administracijos nustatytoms naujoms sienos kirtimo taisyklėms, kuriomis remiantis prieš kelis mėnesius nuo tėvų buvo atskirta daugiau nei 2000 imigrantų vaikų.
Amerikos pediatrų akademija, Amerikos gydytojų kolegija ir Amerikos psichiatrų asociacija, kurios kartu paėmus atstovauja daugiau nei 250 tūkstančių JAV gydytojų, paskelbė pareiškimus, nukreiptus prieš D.Trumpo administracijos vaikų atskyrimo nuo tėvų praktiką. Taip pat 7 700 psichinės sveikatos specialistų ir 142 organizacijos pasirašė peticiją, raginančią nutraukti minėtą praktiką.
„Manyti, kad atskyrimą patyrę vaikai neužaugs su užstrigusia jų galvose šia traumuojančio patyrimo skeveldra, reiškia ignoruoti viską, ką mes žinome apie vaikų vystymąsi, smegenis ir traumas“, – rašoma peticijoje.
Kalbėdamas apie savo atliktus tyrimus, kurių metu gilinosi į tai, kokias neurologines pasekmes sukelia vaikams atskyrimas nuo tėvų, profesorius Ch.Nelsonas teigė, kad jų rezultatai neretai priversdavo jį apsiverkti.
Kraupūs vaizdai vaikų namuose
2000 m. Rumunijos vyriausybė pakvietė profesorių Ch.Nelsoną kartu su kitais tyrėjais į valstybinius vaikų namus, kad padėtų išspręsti humanitarinę krizę, kurią sukėlė ankstesnės valdžios vykdyta politika.
Ištisus dešimtmečius komunistinės Rumunijos diktatorius Nicolae Ceausescu draudė kontracepciją ir abortus, „viengungių mokesčiu“ apmokestindavo šeimas, kurios turėjo mažiau nei penkis vaikus. N.Ceausescu manė, kad, padidinęs šalies gimstamumo kartelę, paskatins ir ekonomikos augimą. Viskas baigėsi tuo, kad vyriausybė turėjo įkurti didžiulius vaikų namus, kad juose galėtų įkurdinti 100 tūkstančių vaikų, kurių tėvai, patys nepajėgdami išlaikyti, atsisakė.
Ch.Nelsonas pasakojo, ką išvydo tuose vaikų namuose: „Mes matėme nevaldomai besiritinėjančius, save žalojančius, į sienas galvas daužančius vaikus. Vaizdas buvo nepaprastai sukrečiantis. Visi griežtai susitarėme, kad vaikų akivaizdoje turime neverkti. Jei kas nors iš mūsų pajusdavo, kad tuoj pravirks, išeidavo iš kambario“.
Vaikams paaugus, Ch.Nelsonas ir jo kolegos jų smegenyse pastebėjo nerimą keliančius pokyčius.
Tų, kurie buvo atskirti nuo tėvų ankstyvoje vaikystėje, smegenyse buvo gerokai mažiau baltosios medžiagos, daugiausia sudarytos iš skaidulų, perduodančių informaciją, o taip pat ženkliai mažiau ir pilkosios medžiagos, kurią sudaro smegenų ląstelių kūnai, kurie apdoroja informaciją ir sprendžia problemas.
Vaikų smegenų aktyvumas buvo gerokai mažesnis, nei įprasta. „Jei smegenis įsivaizduoti kaip elektros lemputę, – sakė Ch.Nelsonas, – tai tuomet būtų taip, tarsi 100 vatų lemputė šviestų kaip 30 vatų lemputė“.
Vaikai, kurie buvo atskirti nuo tėvų per pirmuosius dvejus savo gyvenimo metus demonstravo ženkliai prastesnius IQ testų rezultatus. Jų „kovok ar pabėk“ reakcijų sistema buvo negrįžtamai prarasta. Stresinės situacijos, kurios paprastai iššaukia kituose žmonėse fiziologines reakcijas – padažnėjusį širdies plakimą ar delnų išprakaitavimą, – šiems vaikams nieko nesukeldavo. Kas labiausiai kėlė nerimą tyrėjams – tai sužalojimų trukmė. Kitaip nei kiti organai, dauguma smegenų ląstelių negali pačios atsinaujinti ar pasitaisyti.
Fundamentalus ryšys
Kodėl atskyrimas nuo tėvų sukelia tokias žalojančias pasekmes, yra tai, kad taip darant pasikėsinama į vienus fundamentaliausių ir reikšmingiausių ryšių biologinėje žmogaus prigimtyje.
Nuo pat gimimo vaikai emociškai prisiriša prie jais besirūpinančiųjų ir, atvirkščiai, pastarieji – prie šių, – teigė Lisa Fortuna, Bostono medicinos centro Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus medicinos direktorė. Tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, lytėjimas yra nepaprastai reikšmingas naujagimių vystymuisi. „Mūsų kūnai, prisilietus prie kito kūno, išskiria hormonus, kaip kad oksitocinai, kurie sustiprina ryšį, skatinantį prisirišimą ir bendrumą“, – sakė Fortuna.
Vaiko supratimas, ką reiškia saugumas, priklauso nuo minėto ryšio. Nesant tokio ryšio, smegenų dalys, atsakingos už prisirišimą ir baimę, – migdolinis kūnas ir hipokampas – išsivysto kitaip. Priežastis, kodėl vėliau gyvenime tokiems vaikams išsivysto potrauminio streso sindromas, yra ta, kad neuronai susižadina nereguliariai, – tvirtino Fortuna. „Smegenų dalis, kuri skirsto dalykus į saugius ir pavojingus, neveikia taip, kaip turėtų. Dalykai, nekeliantys grėsmės, atrodo kaip pavojingi“, – paaiškino ji.
Australijos čiabuvių vaikų, kurie buvo paimti iš savo šeimų, tyrimas taip pat parodė, kad paėmimas sukėlė ilgalaikes pasekmes. Jie beveik du kartus dažniau nei tie, kurie nebuvo vaikystėje atskirti nuo tėvų, suaugę buvo suimti ar apkaltinti padarę kriminalinius nusižengimus, 60% dažniau turėjo alkoholio vartojimo problemų ir daugiau nei du kartus dažniau turėjo sunkumų dėl polinkio į azartinius žaidimus.
Tyrimai parodė, kad Kinijoje, kur kaime be tėvų, išvykusių uždarbiauti, gyvena 1 iš 5 vaikų, „paliktieji“ vėliau gyvenime demonstravo aukštesnį nerimo ir depresijos lygį. Kitos studijos atskleidė, kad buvimas atskirai nuo tėvų veda į padidintą agresyvumą, uždarumą ir kognityvinius sunkumus.
„Jei į moralinį, dvasinį ir netgi politinį vaikų atskyrimo nuo tėvų aspektą žvelgiame iš griežtai medicininio ir mokslinio požiūrio taško, tai tuomet tai, ką mes darome tiems vaikams prie sienos, yra moraliai nepriimtina, – teigė Luis H. Zayas, Teksaso universiteto Ostine psichiatrijos profesorius. – Žalai, kurią daro mūsų vyriausybė, pašalinti prireiks viso gyvenimo“.
