Apie jausmus – pozityviai
Neįgalius vaikus auginančios šeimos buvo kviečiamos susitikti studijoje, kur du kartus per savaitę vykdavo įvairiapusės vaikams skirtos veiklos. O vieną kartą per mėnesį į savipagalbos grupę rinkdavosi tik mamos. Per užsiėmimus jos kalbėdavosi apie savo patyrimus, emocijas, išgyvenimus, jausmus ir juos išliedavo tapydamos ebru technika, lipdydamos iš molio. Pristatytoje parodoje eksponuojami iš šiais metais kurtų darbų pagaminti koliažai.
Į parodos atidarymą atėjusį lankytoją pasitiko kanklių garsai (skambino Agnė Simutytė). Stenduose – mamų įvardyti jausmai su aprašymais, ką konkretus jausmas ar emocija reiškia apie tai kalbančiai mamai. Esame įpratę, kad kalbėdami apie tai, ką patiria neįgalius vaikus auginančios šeimos, dažniausiai minime negatyvias emocijas, problemas ir iššūkius, tad nustebina mamų pasirinkimas kalbėti apie pozityvius jausmus: meilę, valią, ramybę, atsiribojimą, euforiją, stiprybę, laimę, palaikymą.
„Per pirmąjį susirinkimą su mamomis gvildenome jų emocijas nuo pat vaikelio gimimo. Įvardijome apie 70 jausmų“, – pasakojo E. Veršininienė. – Bet mamos į viešumą iškėlė tik pozityvias ir joms reikalingiausias emocijas, norėdamos paskatinti kitas mamas“.
Kiekviena patirtis individuali
Moterų ruošti tekstai išduoda, kokį emocijų spektrą tenka joms patirti. Štai kaip savo patirtį perteikia Rimvydo mama Miglė Juršytė-Pakštalienė:
„Atsiribojimas. Kai jis gimė – pasaulis dingo, likome tik mes. Akimirkai… O tada pasaulis užgriuvo visu savo svoriu... ligoninės koridoriais, gydytojų prognozėmis, baime ir ašaromis artimųjų akyse ir daugybe kitų dalykų. Tada vėl norėjosi, kad visa tai išnyktų, norėjosi likti savo laimingame, mažame pasaulėlyje. Atsiriboti nuo diagnozių ir nuolatinių patarimų. Bet palengva visa tai tapo įprasta ir sava.
Jis paaugo, mes išėjome į viešumą ir čia teko atsiriboti nuo piktų komentarų, kvailų nepažįstamųjų... nuo visų, kurių nežinojimas ir nenoras suprasti žeidė labiausiai.
Buvo momentų, kai teko atsiriboti nuo savų norų ir svajonių. Bet atėjo ir jiems laikas. Štai jau 15 metų taip ir teka mūsų gyvenimas – nauji išbandymai, atsiribojimai ir prisijaukinimai. Ir mes laimingi. Nes su jo atsiradimu mes tapome tuo, kas esame dabar, o šalia liko visi brangiausi ir stipriausi. Ir mes išmokom atsiriboti nuo to, kas iš tiesų nereikalinga, ir atvira širdimi gyventi savo gyvenimą, taip, kaip pavyksta.“
Kauno VLK patalpose paroda veiks iki 2019 m. sausio 15 dienos. Vėliau ją bus galima pamatyti Kauno viešojoje bibliotekoje, prekybos centruose „Mega“ ir „Akropolis“, taip pat savivaldybių erdvėse, Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje. Norima, kad parodą pamatytų kuo daugiau žmonių.