Kaltinimai paliko dėmę
Jauna Biržų rajono ūkininkų Ritos ir Mindaugo Bieliakų šeima dar negali atsigauti po tris mėnesius trukusio streso, kai šeimos maitintojas giminaičių buvo apkaltintas smurtavęs prieš vaiką, uždarytas į areštinę, o vėliau dviem mėnesiams atskirtas nuo šeimos.
Nėščia jo žmona su mažais vaikais vienkiemyje turėjo gyventi viena.
Pareigūnai tuo metu pradėjo ikiteisminį tyrimą ir tęsė jį, kaip šeimai atrodė, visą amžinybę.
Dabar jau viskas praeityje, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, draudimas nesiartinti prie vaiko panaikintas, vaiko teisių apsaugos pareigūnai jauniems tėvams pretenzijų neturi.
Viskas tarsi grįžo į savo vietas, tačiau jaunam tėvui mesti kaltinimai nepraėjo be pėdsakų: sutriko artimųjų sveikata, o ir moralinė dėmė taip lengvai nenusiplauna.
Sutuoktiniai panoro „Panevėžio kraštui“ išsipasakoti viską. Jų tikslas: kad ateityje būtų užkirstas kelias bet kokioms manipuliacijoms apie buvusį įvykį. Jie mano, kad viešumas galbūt apsaugos ir nuo tolesnių neprognozuojamų giminaičių išpuolių.
Kita vertus, ši istorija gali turėti naudos ir visiems kitiems – maža ko gyvenime nutinka.
Vienkiemyje vaikams saugu
Bendraamžiai 29 metų Bieliakai balandžio pradžioje sūpuos trečią atžalą. Jie jau augina pusantrų ir trejų su puse metų sūnus.
Susitikti su šeima važiuojame į atokų Šukionių kaimą. Nuo gyvenvietės iki jų sodybos dar geras gabalas kelio išmaltu žvyrkeliu.
Jaunosios šeimos namas – moderniai renovuota šimtametė gryčia. Ją gali pamatyti iš tolo.
Kieme jaunojo šeimininko ir jo tėvo sumeistrautos medinės lipynės, sūpynės, čiuožykla. Pastogėje išrikiuoti dviratukai, paspirtukai, rogutės ir kiti lauko žaislai. Visko gausu, tarsi čia būtų vaikų darželis.
Vaikams žaisti skirta erdvė aptverta. Papildoma tvora juosia ir visą namą, kad mažyliai nenubėgtų tolyn, nepastebėti neatsidurtų prie tvenkinio.
Tolėliau nuo vienkiemio yra karvių ferma. Vyras kartu su savo tėvais dirba ekologiniame šeimos pienininkystės ūkyje. Tėvai – Virginijus ir Rita Bieliakai gyvena Šukionyse.
Laužo galvas, kodėl juos taip apšmeižė
Namas jaukus, visų kambarių sienos apkaltos medinėmis lentutėmis.
Šeimininkas turi žemės ūkio mokykloje įgytą mechaniko diplomą, bet gabus visiems ūkio darbams: namą remontavo pats, padedamas tėvo ir brolio.
Jo žmona turi dvi specialybes: virėjos ir slaugytojos padėjėjos.
Virtuvėje stalas platus, ant palangės žydi geltonos tulpės.
Pro atviras duris gerai matyti vaikų žaidimo erdvė. Ant kilimo pažerta gausybė žaislų, judrūs berniukai stumdo didelį raudoną sunkvežimį, kartkartėm vis pribėga prie tėčio ir mamos, ropščiasi ant kelių, trumpai pasėdėję vėl dumia žaisti.
Atrodo, kad sutuoktiniai ramaus būdo, net kalbant apie neseniai išgyventą stresą nekelia balso, nesuputoja pykčiu skundikams.
Ramybė šiek tiek apgaulinga. Jau greit gimdyti turinti moteris sako tebegyvenanti apimta nuolatinės baimės: ką gali žinoti, kokią piktybę giminaičiai dar iškrės? Juk melagingą pranešimą, kad tėvas esą muša vyresnėlį sūnų, policijai pateikė jos sesuo. Vėliau per akistatą moteris savo žodžių išsigynė.
Abu sutuoktiniai laužo galvas, kodėl tokia artima giminaitė juos apšmeižė, bet atsakymo neranda. Gali tik spėlioti, kad suveikė pavydas.
Bieliakai tvirtina visada buvę dosnūs skurdžiau gyvenančiai, du vaikus auginančiai ir su sugyventiniu trečios atžalos besilaukiančiai giminaitei, ją rėmę maistu, daiktais ir pinigais, veždavę jos vaikus pas gydytojus.
Sesuo pabarė dėl nemokėjimo gyventi
„Seseriai visada padėdavom. Ir tą kartą mano motina paskambino, kad sesei gimdymas ant nosies, o vaikui kraitelio neturi iš ko nusipirkti. Suruošėm, ką gražesnio turėjom, ir vežėm jai, o baigėsi štai kuo“, – pasakojimą pradeda moteris.
Jos tėvai gyvena viename kaime Biržų rajone, sesuo su sugyventiniu – Rokiškio rajone.
Ta jų šeima ne pavyzdinė, sugyventinis kelia ranką prieš žmoną ir vaikus, tad pareigūnai uždraudė jam prie jų artintis.
Bendrą būstą po policijos įsikišimo paliko ne mušeika, o vaiko nuo jo besilaukianti moteris su dviem mažais vaikais. Ji atsikraustė į Biržų rajoną pas motiną.
Iš ten ir atskriejo skambutis, kad būsimai gimdyvei reikia materialinės paramos. Visa vyko pernai spalio gale.
Bieliakai su dovanomis nuvažiavo į uošviją prieš Vėlines.
Dvi nėščios seserys tarsi ir nesipyko, bet Rita nesusilaikė ir papriekaištavo jaunėlei dėl netinkamo gyvenimo būdo ir negebėjimo tvarkyti savo lėšų, mat iš motinos sužinojo, kad šioji sugyventiniui nupirko naujus treningus, todėl ir nebeliko pinigų kūdikio kraiteliui.
Apie mušamą vaiką pranešė visai iš kito rajono
„Aš miegojau, į kambarį įbėgo verkdamas mano sūnus ir iš paskos įlėkė svainė šaukdama, kad nesusitvarko su vaikais: esą jie siausdami nutraukė užuolaidą, liepė juos pasiimti. Sūnų pabariau, kad nevalia taip daryti, močiutė pyks“, – pasakojo Mindaugas.
Suaugusieji lyg ir išsiaiškino, viskas nurimo, Mindaugas, kaip buvo žadėjęs, išvežė uošvę į kapines.
Vos tik išsukęs iš kiemo, jis prasilenkė su policijos mašina. Pareigūnų automobilis įsuko į uošvių kiemą.
„Iškart apsisukom ir grįžom atgal pažiūrėti, kas nutiko“, – sako pašnekovas.
Čia, anot vyro, ėmė dėtis stulbinantys dalykai. Pareigūnai pasakė, kad atvyko pagal signalą, jog smurtaujama prieš mažametį, smurtautojas esąs jis.
Vyrui liepė rašyti pasiaiškinimą ir žingsniuoti į policijos mašiną. Seseris išskyrė į atskirus kambarius, jos irgi rašė pasiaiškinimus.
Patikrino ir viešinčios poros girtumą, abu buvo blaivūs.
Sutuoktiniai paaiškinimuose parašė, kad jokio smurto nebūta, raštu išdėstė, ką tą dieną veikė.
Ritos motina netruko išsiaiškinti, kad bendruoju pagalbos telefonu paskambino ir apie mušamą vaiką pranešė savo namuose Rokiškio rajone sėdintis dukters sugyventinis. Senoji tuojau pat jam perskambino, norėjo sužinoti, kokius pokštus dabar krečia, ir iš kalbos jai pasirodė, kad vyras girtas. Apie tai ji pasakė pareigūnams, bet šie esą nereagavo. Jiems buvę nesvarbu, iš kur atėjo pranešimas, jie privalėję reaguoti, atvažiavo tikrinti fakto.
Vyro svainė raštu išdėstė, jog matė, kaip sesers vyras šėrė berniukui per galvą. Apie tai ji esą telefonu papasakojo už keliasdešimt kilometrų esančiam sugyventiniui, o šis ir paskambinęs policijai.
Tėvui uždraudė grįžti į šeimą
Vaikų tėvą pareigūnai išvežė į Panevėžio areštinę, ten laikė dvi paras, o motiną su abiem sūnumis, prieš tai iškvietę vaiko teisių apsaugos atstovus, išgabeno į Biržų ligoninę. Medikai turėjo surasti smurto žymių.
Vaikus nuodugniai apžiūrėję gydytojai nustatė, kad jokių – nei naujų nei senų mušimo žymių nėra, berniukai sveikutėliai – nei mėlynių, nei įdrėskimų.
Vaiko teisių specialistai moterį su mažamečiais parvežė į vienkiemį, apžiūrėjo namus, įvertino vaikų gyvenimo sąlygas ir išvyko.
Šeimos tėvui namo grįžti buvo uždrausta, jam pritaikyta kardomoji priemonė gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo du mėnesius. Kartu pradėtas ir ikiteisminis tyrimas.
Paleistas iš areštinės jaunas vyras apsistojo pas savo tėvus, gyvenančius už kelių kilometrų nuo vienkiemio.
„Sūnus neužmigdavo naktimis, nuo gimimo buvo įpratęs, kad tėtis visad namie. Man irgi didžiulis stresas, šokinėjau nuo kiekvieno krepštelėjimo“, – pasakoja Rita.
Nėščiai moteriai buvę nelengva iškęsti ir tardymą. Ją išsikvietė tyrėja ir netrumpai kvotė. Anot Ritos, pareigūnė reikalavo prisipažinti, kad jiedu su Mindaugu muša vaikus, antraip, jei nesakys tiesos, grasino atimti abu sūnus.
„Kaip aš prisipažinsiu, jeigu mes vaikų niekad nemušam?“ – jaudindamasi klausė nėščioji.
Vėliau ją dar kartą tardė. Tada policija atvažiavo į namus, tardymas vyko policijos automobilyje.
„Laukdamiesi pirmagimio mes abu lankėme kursus, kaip vaikus auginti, išgirdom labai naudingų patarimų, žinome, kad vaikui nevalia nė pliaukštelėti. Žmona išvis sūnums viską leidžia, niekad jų nebara. Aš, jei labai neklauso, pasakau griežčiau, stengiuosi paaiškinti, kodėl vieno ar kito dalyko daryti negalima, griežčiausia bausmė – pastatyt į kampą“, – sako vaikų tėvas.
Teisybės ieškojo per teismą
Mindaugas pasakoja, jog kelis kartus kreipėsi į policiją, kad ta kančia greičiau baigtųsi. Ateidavo vienas ir tas pats atsakymas: viskas padaryta teisingai ir pagrįstai.
Beliko teisybės ieškoti per teismą.
Panevėžio apylinkės teismas priėmė sprendimą nedelsiant panaikinti draudimą M.Bieliakui artintis prie sūnaus, leido jam grįžti gyventi namo, į šeimą.
Pasak vyro, dar kartą apklausta žmonos sesuo tyrėjai apie smurtą pasakojo vis kitaip, galiausiai per akistatą ji nebeišdrįso tvirtinti, kad svainis mušė vaiką, prisipažino jokio smurto nemačiusi.
Netrukus buvo nutrauktas ir ikiteisminis tyrimas nustačius, kad M.Bieliakas nepadarė jokios nusikalstamos veikos.
Ritai dabar labiausiai kelia nerimą baimės, kad sesers sugyventinis dar kokios kiaulystės neiškrėstų.
„Jis yra sakęs: jei dabar iš mūsų vaikų neatėmė, tai padarys taip, kad vėliau vis tiek atims. Dėl to mes ir policijai esame parašę skundą“, – neatslūgusiu rūpesčiu pasidalijo Rita.
Apšmeižusioji nenori kalbėti
Vyresnieji Bieliakai sakė, kad šis įvykis skaudžiai palietė ne tik jų sūnaus, bet ir visų giminaičių gyvenimą.
V.Bieliakui sutriko širdies veikla, jis pasiligojo, sušlubavo ir pačios R.Bieliakienės bei senelio sveikata.
„Visos trys mūsų kartos labai artimai bendraujam, kai užgriuvo toks šmeižtas, jautėmės lyg paralyžiuoti, neįsivaizdavom nei kur eiti, nei ko pagalbos prašyti. Nebijom paviešinti, kas mums nutiko. Gavom žiaurią pamoką. Juk bet kas gali sulaukti netikėtų, iš piršto laužtų apkalbų“, – neabejojo R.Bieliakienė.
Moteris svarstė ir dėl pernai liepą priimto naujojo vaiko teisių apsaugos įstatymo. Ji mano, kad jame palikta nemažai spragų, sudarančių galimybę be pagrindo skųsti, keršyti, suvesti sąskaitas.
Jaunoji šeima su juos apšmeižusia giminaite nebebendrauja.
Su ja susisiekėme telefonu.
„Ta tema aš nekalbu. Seniai viskas baigta“, – piktai išrėkė moteris ir išjungė telefoną.
Nieko apie įvykį nenorėjo aiškinti ir Mindaugo uošvė, iš kurios namų žentas buvo išgabentas į areštinę.
Šeimai – jokių priekaištų
Pabandžius aiškintis, ar pareigūnai, gavę signalą dėl smurto prieš mažametį, tikrai privalėjo jauną tėvą vežti į areštinę ir ilgam atskirti nuo šeimos, policijos atstovė Rasa Meištė paaiškino, kad taip: reikia laikytis baudžiamojo kodekso.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos viešųjų ryšių specialistė Aida Žemaitytė-Budnikienė patvirtino, kad Bieliakų šeimai dėl vaikų auklėjimo jų tarnyba priekaištų neturi.
Po 2018 metų spalio mėnesį gauto pranešimo apie incidentą Vaiko teisių apsaugos skyrius jį tyrė, bet jau lapkritį, įvertinęs visą turimą informaciją, nusprendė, kad viskas toje šeimoje gerai.
