Su vaiko tėvu Evaldu Rasa gyveno nesusituokusi apie 1,5 m. Tėvas išėjo iš namų, kai berniukui tebuvo 5 mėnesiai. Tiesa, toli jis nenuėjo, apsigyveno tame pačiame miestelyje.
Sūnų augino Rasa su savo mama. Prie močiutės berniukas buvo labai prisirišęs, tačiau kai ruošėsi į pirmą klasę ji mirė, ir jam tai buvo didelis smūgis.
Po to ištiko dar vienas smūgis – prieš dvejus metus Rasai buvo diagnozuotas trečios stadijos krūties vėžys. Ji ištvėrė chemoterapiją, operaciją ir 20 spindulinės terapijos seansų. Kol gulėjo ligoninėje, sūnus gyveno pas jos dėdę. Dabar Rasos liga sustabdyta, ji geria vitaminus ir fiziškai jaučiasi neblogai.
„Tuo metu man teko iškęsti tikrai daug. Skausmas dėl motinos mirties ir susirūpinimas dėl savo sveikatos susidėjo į vieną vietą. Nieko nuostabaus, kad susirgau depresija. O dabar ir vyras, ir vaiko teisių atstovai kaltę verčia mano depresijai – neva dėl jos aš negaliu pasirūpinti savo vaiku. Apie vėžį jie nė neužsimena, bet juk depresija prasidėjo būtent dėl jo. Be to, grįžusi iš ligoninės aš vėl ėjau į darbą, mano būklė nebuvo bloga. Tik kai vaiką iš manęs paėmė, nuotaika pablogėjo, tada ir darbą mečiau“, – aiškino Rasa.
Moteris tvirtino, kad viskas jų namuose buvo gerai: „Sūnų pamaitindavau, apiprausdavau, į mokyklą išleisdavau. Ir vitaminų, žuvų taukų jam nupirkadavau, kad nesirgtų, ir kompiuterį nupirkau. Jis gerai mokėsi ir gerai sutarėme, didesnių ginčų tarp mūsų nekildavo. Tikrai nebuvo pagrindo jo iš manęs paimti“, – aiškino Rasa.
Ji tikino, kad vaiko perkėlimas į kitą gyvenamąją vietą jai buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Ji nieko neįtarė iki praėjusių metų kovo, kol vieną kartą grįžusi iš darbo pamatė kieme besišnekučiuojančias dvi kaimynes. Viena jų Rasos paklausė: „Kaip suprasti, kad tavo sūnų gali išvežti į vaikų namus?“
„Tuomet puoliau į namus, kur sūnus sėdėjo prie kompiuterio. Pradėjau jo klausinėti, ar jis kažką žino apie tai, ką sakė kaimynės, bet jis sakė, kad nieko apie tai nežino, kad niekur nenori, jam gerai ir su manimi“, – pasakojo Rasa.
Vaikas tiesiog išėjo
Kai rytojaus dieną Rasa buvo darbe, pas ją atėjo dvi socialinės darbuotojos. „Jos pasakė, kad man reikia gydytis, o jos paims vaiką. Parodė jo rašytą raštelį, kad jis nori gyventi pas dėdę, kol mamai bus geriau. Po mokyklos jis trumpam parėjo į namus ir pasakė, kad mokyklos socialinė darbuotoja nuveš jį pas dėdę. Jis pasiėmė kompiuterį, aš suspėjau įdėti kelis drabužėlius, ir jis išėjo. Atsakyti į mano klausimus jis nenorėjo – žinote, su paaugliais atvirai pasišnekėti kartais nelengva“, – sakė motina.
Po dviejų savaičių pas ją atėjo dėdės žmona ir paprašė jos duoti 50 Eur – sūnus susirgęs, reikia pirkti vaistų. „Atsakiau, kad aš jų neprašiau, jog mano sūnų augintų – jeigu to norėjo, tegul patys ir perka vaistus. Ji supykusi išėjo, ir tuojau po to sūnų atidavė tėvui“, – sakė moteris.
Kai sūnus apsigyveno su tėvu, Rasa su juo bendraudavo, susitikusi mieste, kartais jis užsukdavo į jos namus. „Pernai vasarą, per močiutės mirties metines, nuėjau pas jį į namus, pakeliui dar nupirkau trešnių. Įėjusi radau jį kambaryje prie kompiuterio, pasiūliau eiti kartu aplankyti močiutės kapo. Staiga į kambarį įpuolė jo tėvas šaukdamas, kad dingčiau iš jo namų, ir pradėjo mane mušti. Nežinau, gal jis buvo girtas. Pareiškimo apie tai policijai nerašiau, jie patys pasakė, kad nerašyčiau. Po to įvykio paūmėjus depresijai atsidūriau Šiauliuose, Krizių centre, kur buvau 10 dienų“, – dėstė savo vargus Rasa.
Po to užpuolimo ji sūnaus nebelanko, o ir jis su ja bendrauja nedaug, ne visuomet atsako į jos skambučius. „Galbūt tėvas jį prigąsdino, kad su manimi nebendrautų?“ – įtarinėjo moteris.
Paskutinį kartą ji sūnų matė teisme, ir jis, jos žodžiais tariant, atrodė perbalęs, įbaugintas.
Iš ligonės nori 400 eurų
Teisme moteris atsidūrė todėl, kad jos vyras jai iškėlė ieškinį dėl pinigų vaiko išlaikymui mokėjimo. Pirmasis posėdis vyko šių metų gegužės 8 d., antras vyks birželį. „Vaiko tėvas nori, kad jam mokėčiau po 400 Eur per mėnesį: 200 Eur jam ir 200 Eur sūnui, nors pati šiuo metu gyvenu iš neįgalumo pašalpos, na, ir dar „vaiko pinigus“ gaunu. Seniau, kai buvo priteista, kad tėvas turi man mokėti po 300 litų vaiko išlaikymui, jis jų nemokėjo. Vietoje to man buvo skirta Garantinio fondo išmoka, po 65 Eur per mėnesį“, – dėstė Rasa.
Po to, kai vyras ją padavė į teismą dėl išmokų išieškojimo, ji taip pat pateikė ieškinį dėl to, kad sūnus iš jos buvo paimtas be jokio pagrindo.
Pastarosiomis dienomis Rasa kelis kartus bandė sūnų aplankyti mokykloje pertraukų metu, bet jo ten nerado.
„Man neramu dėl to, kad vaiko nėra mokykloje ir apskritai nežinau, kur jis šiuo metu. Socialinė darbuotoja pasakė, kad jis chemijos olimpiadoje, na, bet ji juk negali tęstis kelias dienas. O jeigu vaikas neina į mokyklą, tai jau galima laikyti jo nepriežiūra. Gyvendamas su manimi jis pamokas lankė. Teisme mane visi bandė pulti dėl to, kad man depresija. Bet kaip man jaustis, kaip nesinervinti, jeigu aš net nežinau, kur mano vaikas yra, ar jam viskas gerai?“ – sakė moteris.
Paauglys renkasi pats
Lrytas.lt susisiekė ir su vaiko tėvu Evaldu, bet jis situacijos detaliau komentuoti nepanoro. Jis sakė: „Nenorėčiau gilintis į tuos dalykus, nes viskas vyksta teismo keliu. Aš noriu, kad vaikas būtų su manimi, ir jis to nori, o smulkmenų aš nepasakosiu.“
Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Akmenės rajone vyr. specialistas Audrius Klišauskas teigė: „Pažymėtina, kad Skyrius šiuo atveju neatliko jokių prievartinių veiksmų. Berniukas pats išreiškė norą gyventi su savo tėvu. Įstatymuose nustatyta, jog nagrinėjant ginčus dėl vaikų privaloma išklausyti vaiką, jei jis sugeba išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti jo norus.
Tėvai, kurie gyvena atskirai, turi patys išspręsti klausimą, su kuriuo iš jų vaikas gyvens. Šiuo atveju skyrius, įvertinęs vaiko išsakytas priežastis, vaiko tėvo gyvenimo sąlygas, norą rūpintis sūnumi, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta konkreti vaiko gyvenamoji vieta, ir atsižvelgęs į kitas aplinkybes, dėl kurių vaikas jautėsi nesaugus, nenustatė priežasčių, trukdančių jam gyventi su tėvu.
Panašiais atvejais vaiko teisių apsaugos skryriaus specialistai patikrina, ar sąlygos vaikui yra tinkamos. Šiuo atveju gyvenimo sąlygos geros, yra gyvenimui reikalingi baldai ir buitinė technika. Namuose švaru, tvarkinga.
Priimtas geriausias vaikui sprendimas, atsižvelgiant į jo paties norus, į surinktą informaciją bei atsižvelgiant į visą žinomą situaciją. Kadangi informacija susijusi su vaikais ir jų šeimos narių sveikata yra saugoma įstatymų, daugiau informacijos suteikti neturime teisės.“
