Tokių situacijų Lietuvoje pasitaiko nuolat, tačiau šį atvejį dar apsunkina tai, kad mergaitės mama tėvą kaltina tuo, kad dešimtmetis jo sugyventinės sūnus tvirkina jų dukrą. Tėvas teigia, kad tokios kalbos – grynas prasimanymas.
Apie Živilės bėdas daugiausia pasakojo jos mama, mergaitės močiutė Janina, kadangi jos dukra šiuo metu gyvena Anglijoje. Ten paprastai gyvena ir anūkė, o vasarą ji atvykusi atostogų pas močiutę. Ir šioji labai nerimauja, kadangi pagal galiojančią teismo nutartį tėvas turi teisę pasiimti mergaitę atostogų į savo namus. Tuose namuose, močiutės tikinimu, ją skriaudžia dešimtmetis tėčio sugyventinės sūnus.
Mergaitės tėvai išsiskyrė netrukus po jos gimimo (oficialiai susituokę jie nė nebuvo), o jų nesutarimai tęsiasi iki šiol. Mažametės tvirkinimo motyvas jų konflikte išlindo praėjusią vasarą.
Močiutė pasakojo: „Tąsyk kalbėjausi virtuvėje su savo drauge apie vištienos krūtinėlių gaminimą, kai atlėkusi anūkė pakėlė marškinėlius ir pasakė, kad ji irgi turi krūtinę, o Jaunius (vardas pakeistas – red. pastaba) ją čiupinėjo. Tada nekreipiau dėmesio, pamaniau, kad ji prasimano.
Po kelių dienų pamačiau, kaip ji kišą rankas po pižamos kelnėmis. Paklausiau, ką daro, o ji vėl: „Man Jaunius šitaip daro.“ Tuomet jau sunerimau, pasakiau dukrai, ką mažoji kalba. Ta telefonu apie tai užklausė jos tėvo, bet jis mergaitę išvadino melage.“
Panašių mergaitės užuominų mama su močiute girdėjo ir daugiau. Be to, jos žinojo, kad ji su tėvo sugyventinės sūnumi, svečiuodamasi jo namie, gyvena viename kambaryje.
Vėliau mergaitė svečiavosi tėvo namuose dar kartą. Po to močiutei ir mamai atrodė, kad mergaitė kažką slepia, ji atrodė užsisklendusi savyje. Kai mama ir močiutė mergaitės bandė klausti, kas konkrečiau vyko, gal Jaunius vėl ją skriaudė, ji sakė: „Negaliu apie tai kalbėti, negaliu.“
„Manau, kad ji tikrai tokių dalykų neišsigalvotų, ji nėra mačiusi jokių filmų ar kitų vaizdų, po kurių galėtų prasimanyti panašių dalykų“, – pasakojo močiutė.
Dėl to moterys šią vasarą, kai mergaitės tėvas vėl pareiškė norą pasiimti ją atostogų metu į savo namus, kreipėsi į Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių ir parašė skundą, kad tėvo namuose vaikas galimai tvirkinamas. Skundas buvo perduotas prokuratūrai, vėliau su močiute susisiekė policijos tyrėja.
„Tyrėja manęs klausė, kaip aš manau, ar tai nusikaltimas, ar vaikų žaidimas. Tačiau iš kur aš žinau, kaip ten iš tikrųjų yra, ką man atsakyti į šį klausimą? Tuo policijos domėjimasis, kiek žinau, ir pasibaigė.
Taip pat pas mus mergaitės apklausti buvo atvykę vaiko teisių specialistai. Ir aš nustebau, kad anūkė, kuri nebuvo linkusi apie tai kalbėti, jiems tiesiai šviesiai pasakė, kad tai tiesa, kad Jaunius tikrai lindo į jos kelnaites. Tačiau specialistai išvyko, man pasakę, kad jokių priemonių imtis negali. Išeina, kad vaiko tėvas turi teisę pasiimti jį pas save, nors ir neaišku, kas ten dėsis...“ – sakė močiutė.
Ji teigė susiklosčiusia situacija labai nusivylusi. Pasak jos, susidaro įspūdis, kad teismai skirti vien tam, kad melžtų iš žmonių pinigus – jos dukra, bylinėdamasi su vaiko tėvu, jau išleido apie 10 000 Eur. Tačiau kai teisme mama prabyla apie galimą mažametės tvirkinimo faktą, niekas į tai nesigilina ir pereina prie kitų klausimų.
„Dabar Vaiko teisių specialistai, net gavę aiškų mergaitės prisipažinimą, kad berniukas prie jos lindo, sako, kad nieko negali padaryti, ir pagal nustatytą bendravimo tvarką aš vėl turiu išleisti anūkę pas jos tėvą ir jo sugyventinės vaiką. Tačiau aš jos jokiais būdais anūkės neatiduosiu!“, – sakė močiutė.
Mergaitės tėvas bendrauti su žurnaliste atsisakė, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu vyksta teismo posėdžiai ir jis mano, kad viešumas čia nereikalingas. Tačiau susirašinėdamas su dukros mama jis pabrėžė, kad abu vaikus prižiūri ir nieko netinkamo tarp jų nevyksta.
Nusikalstama veika nenustatyta
Štai kaip šią situaciją pakomentavo Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Andrejus Pavlovskis: „Šio vaiko artimas giminaitis šių metų birželio antroje pusėje kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl vaiko pasimatymų su tėvu, kuris gyvena ne tame pačiame rajone. Jis teigė, kad ten vaikas patyrė nemalonių dalykų iš tėčio sugyventinės berniuko, kuris yra 10 metų amžiaus.
Specialistai kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą ir Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą apie įvykdytą galimai nusikalstamą veiką prieš vaiką. Liepos viduryje raštas persiųstas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pagal teritorinį priklausomumą.
2019 m. liepos 19 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikalstamos veikos.
Kitą darbo dieną buvo išklausyta vaiko nuomonė ir dabar yra vertinamas grėsmės lygis. Artimiausiu metu numatytas susitikimas pas psichologą.
Telšių apylinkės teisme yra tėvo ieškinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo bei atsakovės – mamos priešieškinys dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Teismas įpareigojo Vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti tėvo šeimos buities tyrimo aktą bei teisėsaugos institucijų priimtus sprendimus.
Šiandien VTAS turi tik vaiko patvirtinimą apie patirtus nemalonius dalykus. Tačiau vaikas nori susitikti su tėvu ir bendrauti, sutinka pasilikti pas jį kelias dienas. Tėvas bus įpareigotas užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Pagal policijos 2019 liepos 19 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad tėvas 2019 m. bendravo su vaiku, dėl to bendravimo jokių pretenzijų iš mamos ar močiutės nėra gauta.“
Jei vaikas tvirkina vaiką
O kokių apskritai priemonių imasi atsakingos institucijos, jei gauna žinių, kad vienas vaikas galimai lytiškai priekabiauja prie kito?
VTAS atstovas A.Pavlovskis atsakė: „LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 str. 1 dalyje yra numatyta, kad Skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, iš karto pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, taip pat įvertina vaiko gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais, vertina grėsmės vaikui lygį.
Nustačius grėsmės vaikui lygį inicijuojame atvejo vadybininko paskyrimą. Savivaldybės paskirtas atvejo vadybininkas pagal specialistų rekomendacijas organizuoja pagalbą vaikui, šeimai.
Jei grėsmė, situacija kelia grėsmę vaiko sveikatai, gyvybei, yra nustatomas aukščiausias grėsmės lygis ir kreipiamasi į teismą dėl laikinosios globos paskyrimo vaikui.
Pagal 2018 m. birželio 28 d. Bendradarbiavimo susitarimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba yra įsipareigojusi ir visada praneša prokurorui ar policijai apie jai žinomus vaiko teisių pažeidimus, kuriuose, Tarnybos nuomone, gali būti nusikalstamos veikos požymių.
Dėl seksualizuoto vaikų elgesio, dėl galimai patirto seksualinio smurto panašiais atvejais kreipiamasi į specializuotą centrą „Užuovėja“, kuriame atliekamas vaikų psichologinis įvertinimas bei sudaromas ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijos. Gavus rekomendacijas inicijuojama pagalba vaikams vadovaujantis pateiktomis rekomendacijomis.“
Tai gali būti susiję su vaiko raida
Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė Brigita Kairienė sakė: „Konkrečios situacijos komentuoti negaliu, bet noriu atkreipti dėmesį į tai, kai neretai kovingai besiskiriantys tėvai linkę manipuliuoti vaikais ar pateikti vieni kitiems tiesos neatitinkančių kaltinimų.
Tokie tėvai dažnai sako, kad viską daro dėl savo vaikų, nors jų elgesys atžaloms tik kenkia. Norisi juos paraginti sau patiems atsakyti į klausimą: ar jūs tai darote dėl vaiko? O gal vėl ir vėl atsimenate nuoskaudas, kurias jaučiate vienas kitam, ir norite atkeršyti, negalvodami apie tai, kaip jaučiasi jūsų vaikai? Yra daug atvejų, kai problemines situacijas geriau išspręsti tiesiog žmoniškai pasikalbėjus, o ne kreipiantis į teismą.
Vaikų seksualumo apraiškų išties pasitaiko, ir apie tai reikėtų visų pirma pasiaiškinti tarpusavyje, pamėginti suprasti taip besielgiančio vaiko elgesio priežastis. Jo seksualizuotas elgesys gali būti natūralus jo raidos etapas. Kai berniukai ir mergaitės supranta, kad jie yra skirtingi, jiems gali kilti natūralus susidomėjimas priešinga lytimi, galbūt ir noru apžiūrėti ar pačiupinėti vienam kitą.
Taip pat gali būti, kad perdėtai lįsdamas prie priešingos lyties atstovo, vaikas mėgdžioja tai, ką pamatė per televiziją, internete ar net gyvai. Gal jis netyčia kompiuteryje atsidarė puslapį, skirtą suaugusiems, ir jam kilo noras išmėginti tai, ką darė tie žmonės.
Su priešingos lyties atstovu perdėtai susidomėjusiu vaiku reikėtų pasišnekėti, pasistengti suprasti tokio jo elgesio priežastis ir paaiškinti jam, kad toks elgesys netinkamas, tačiau nereikėtų to sureikšminti ir situacijos užaštrinti. Net jei kartą kitą vaikas elgėsi netinkamai, suaugę žmonės tikrai gali jį prižiūrėti ir pasirūpinti, kad tai nesikartotų.
Kai kuriais atvejais dėl seksualizuoto mažamečių vaikų elgesio būtų naudinga ir kreiptis į psichologą ar į mediatorių. Ar galima kreiptis į teismą? Teoriškai kiekvienas mūsų galime tai daryti, kai mums atrodo, kad kito žmogaus elgesys pažeidžia mūsų ar mūsų vaikų teises, tačiau praktiškai, kaip jau minėta, yra daug atvejų, kai nesutarimus geriau išspręsti taikiai.“
