Su tokiu grasinimu teigia susidūrusi žurnalistė ir keliautoja Goda Juocevičiūtė, kai paraginta mokykloje kreipėsi į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT), kad jos vaikui būtų leista mokytis pagal palengvintą mokymosi programą.
Tarnyba moteriai davė užpildyti ilgą klausimyną, kurį pamačius atėmė žadą. Dauguma klausimų, mamos manymu, visiškai nesusiję su vaiko mokymusi, pertekliniai ir pernelyg asmeniški.
Pasipiktinusi moteris užpildė anketą, į absurdiškus, jos nuomone, klausimus atsakydama tokiomis formuluotėmis, kaip „Ne Jūsų suknistas reikalas“ bei „Eikite į Peru kaimelį, kurio pavadinimas – NA*UI“, kiekvieną atsakymą papildomai patvirtindama savo parašu.
Taip užpildytus anketos blankus G.Juocevičiūtė nufotografavo ir viešai paskelbė socialiniame tinkle.
„Ši informacija yra vieša. Būsiu dėkinga, jei pasidalinsite. Tai mano oficialūs atsakymai su mano parašais Pedagoginei psichologinei tarnybai į intymius ir asmeniškus klausimus.
Šie klausimai pateikiami dėl tokių niekų, kaip kad, pavyzdžiui, vaikas paprasčiausiai tingi mokintis ir yra padykęs, kas sveikam berniukui – visai normalu.
Man sakė, kad jeigu nebendradarbiausiu, gali būti, kad mane apskųs Vaiko teisių apsaugos tarnybai.
Priminsiu, kad tik prie Hitlerio ir Stalino buvo renkama konfidenciali informacija apie moterų gimdymo subtilybes ir susirgimus šeimoje.
Mieli tėveliai, žiūrėkite, kam kokią privačią informaciją teikiate, nes mes nežinome, kam ji galutiniame taške patenka ir kokiais tikslais renkama bei naudojama. Siūlau nepasiduoti barnevetiškam tarnybų parazitų spaudimui ir visomis išgalėmis ginti savo prigimtines teises į privatumą ir šeimos neliečiamumą“, – savo feisbuko paskyroje rašė moteris.
Anketos dar nenunešė
Portalui lrytas.lt G.Juocevičiūtė sakė užpildytos anketos PPT kol kas nepateikusi – tai padarysianti ketvirtadienį ir nežadanti persigalvoti.
„Šitą situaciją paviešinau visų pirma ne dėl savęs, o dėl daugybės tėvų, kurie nepajėgūs gintis, kuriems stinga kritiškumo ir išprusimo, ir jie klusniai teikia konfidencialią informaciją tarnyboms, deda parašus, nežiūrėdami kur.
Manau, kad per prievartą ir ultimatumais brukama pagalba vaikui ar tėvams yra pretekstas apie šeimas rinkti pačią asmeniškiausią ir intymiausią informaciją, kuri bet kada gali atsisukti prieš šeimą, o galbūt duomenys perduodami kokiems nors koncernams“, – savo sprendimą lrytas.lt komentavo G.Juocevičiūtė.
Socialiniame tinkle pirmadienį paskelbta žinutė sulaukė daugybės pasidalinimų bei komentarų. Daugelis žmonių, tarp jų ir žinomų, palaikė mamos poziciją nedalinti asmeninės informacijos bet kur ir bet kam, bet buvo ir teigiančių, kad su savo necenzūriniais atsakymais ji pati pasirodė ne itin adekvačiai ir gali prisidaryti bėdos.
Į komentarą, ar nebijo, kad dabar iš jos atims vaiką, G.Juocevičiūtė atsakė: „Neatims! Prisiekiu“.
Advokatas: duomenys pertekliniai
Vilnietis advokatas Paulius Galubickas aiškino, kad tokie valstybinės institucijos reikalaujami asmeninio pobūdžio duomenys išties yra pertekliniai. Be to, duomenys, susiję su vaiku, turi būti renkami ypač atsakingai, nes ateityje, vaikui užaugus, gali jo gyvenime sukelti problemų.
„Greičiausiai tai pertekliniai duomenys, kurie nereikalingi tai konkrečiai paslaugai gauti. Valstybinei institucijai reikėtų labai diskretiškai ir subtiliai žiūrėti į šitą klausimą ir reikalauti tik tų duomenų, kurių tikrai reikia konkrečiai viešai paslaugai suteikti.
Toks išsamus duomenų rinkimas šiuo atveju – perteklinis ir neproporcingas. Tai iš senų laikų ateinanti tradicija – maksimaliai surinkti visus duomenis, kokių gali prireikti kažkam, kažkada. Tai žalingas įprotis, kurio reikėtų atsisakyti, ypač valstybinėse institucijose, kurios apskritai turi paternalistinį požiūrį į viską“, – sakė P.Galubickas.
Pasak advokato, žmogus gali savo nuožiūra atsisakyti pateikti duomenis, tačiau tai gali apriboti jo galimybę gauti norimą viešąją paslaugą. „Įsivels į ginčus su ta institucija, o paslaugos reikia čia ir dabar... Žmogus pastatomas į kvailą situaciją, kai realiai pasirinkimo nelabai turi, nors pagal įstatymus ta teisė yra“, – komentavo advokatas.
Gąsdinimus „už nebendradarbiavimą“ įskųsti mamą Vaiko teisių tarnybai teisininkas pavadino „žemu lygiu“.
Pasak P.Galubicko, moteris dėl šios PPT anketos turėtų kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, pateikti skundą ir savo nuogąstavimus, kurie yra visiškai pagrįsti, nors pasirinkta kovos forma – necenzūriniai žodžiai – nėra tinkama.
„Svarbu pabrėžti, kad tai yra vaiko duomenys, kuriems taikoma ypatinga apsauga. Mes niekada nežinome, kaip vaiko duomenų tvarkymas gali vėliau jam atsiliepti. Galbūt jis šiuo metu turi kokią nors psichologinę problemą. Kas jų neturi augdamas? Bet vėliau tai gali būti kaip jam uždėtas antspaudas.
Juk tokius duomenis mažai kas prižiūri, jie taip ir lieka gulėti serveriuose, prie kurių kas nors kada nors ateityje gali prisijungti, pasižiūrėti ir susidaryti išankstinę neigiamą visiškai nepagrįstą nuomonę apie tą vaiką.
Svarbiau ne tiek tai, kad toks išsamus duomenų rinkimas užgauna motinos ambicijas, o tai, kad jis gali kenkti pačiam vaikui, jam neigiamai atsiliepti ateityje“, – pabrėžė P.Galubickas.
PPT: visi duomenys reikalingi
Vilniaus PPT direktorė Roma Vida Pivorienė lrytas.lt teigė, kad visi anketoje prašomi pateikti duomenys yra reikalingi specialistams vertinant vaiko galimybes mokytis, tačiau ne dėl neužpildytos anketos būtų kreipiamasi į Vaiko teisių tarnybą.
„Tai anketa, kuri duodama tėveliams pildyti, kai jie ateina ar savo iniciatyva, ar ugdymo įstaigų siuntimu į tarnybą įvertinti kokių nors savo vaiko problemų ugdymo įstaigoje – ar dėl mokymosi sunkumų, ar dėl elgesio. Tokios tarnybos, kaip mūsų, Lietuvoje yra 53, jos veikia remdamosi Švietimo įstatymo ir specialiojo ugdymo tvarkos nuostatomis.
Tarnyba turi įvertinti, kodėl vaikui sunku mokytis, sutarti su kitais vaikais, mokytoju, laikytis mokyklinio gyvenimo rutinos, prisitaikyti prie reikalavimų. Kalbamasi su tėvais, renkama vaiko gyvenimo istorija, daromi psichologiniai vertinimai, jei reikia – logopediniai, specialiojo pedagogo tyrimai.
Tarp viso to yra ir toks klausimynas tėveliams, kur jie atsako į pateiktus klausimus, kurie yra reikalingi geriau suprasti vaiko situaciją.
Klausimai apie gimdymo ypatumus, šeimos situaciją, giminaičių ligas turi įtakos vaiko psichosocialinei raidai, emocinei būsenai dabartiniu momentu.
Pavyzdžiui, klausimai apie gimdymą ypač svarbūs logopedui, nustatant kalbos sutrikimo problemas, jeigu tokios yra.
Visa ta informacija yra konfidenciali ir skirta tam, kad suprastume vaiko problemą ir paskirtume jam tinkamas pagalbos priemones“, – aiškino R.V.Pivorienė.
– Kas turi teisę prieiti prie šios informacijos? Kas perskaito tas anketas? – paklausėme Vilniaus PPT direktorės.
– Specialistas, kuris dirba su vaiku.
– Vienas konkretus specialistas?
– Kartais dirba trys ar keturi specialistai. Žiūrint kokia problema. Kartais žiūri tik psichologas, kartais ir kiti specialistai, kurie vertina vaiką – logopedas, specialusis pedagogas, gydytojas neurologas.
– Kiti tarnybos darbuotojai, jei jiems įdomu, gali pasižiūrėti tuos duomenis serveryje ar segtuve?
– Negali.
– Jūs negalėtumėte pasižiūrėti į tą anketą?
– Aš kaip administratorius galėčiau, nes aš turiu priėjimą.
– O kas nors daugiau iš administracijos, pavyzdžiui, sekretorė?
– Negali.
– Kiek laiko saugomi tie duomenys?
– Kol asmeniui sueina 25 metai. Nes tai susiję su specialiojo ugdymo skyrimu. Pavyzdžiui, jei vaikas turi skaitymo sutrikimą, disgrafiją ar disleksiją, 10 ar 12 klasėje laikydamas egzaminus jis turi tam tikras įstatymo nustatytas lengvatas, nuolaidas ar sudarytas papildomas sąlygas, atsižvelgiant į tai, kad jis tam tikras klaidas daro ne todėl, kad yra tinginys, o todėl, kad turi tam tikrą kalbos išsivystymo sutrikimą ar tam tikrus pažintinių procesų sutrikimus.
– Ar tėvai arba pats vaikas, sulaukęs pilnametystės, gali prašyti tą įrašą apie, pvz., disleksiją panaikinti?
– Kur tas įrašas yra? Mes gi ne psichiatrinė įstaiga, o švietimo, ir niekaip tam vaikui tas pakenkti negali. Mes tuos duomenis laikome ne šiaip susigalvoję. Kartais net aukštojoje mokykloje prireikia – turime ne vieną precedentą, kai į mus kreipėsi 24, 25 ir net 30 metų žmogus, kuris norėjo pažymos, kad jis turi tokį sutrikimą ir kad jam būtų daromos tam tikros nuolaidos aukštojoje mokykloje.
– Koks jūsų kaip vadovės požiūris į su G.Juocevičiūte bendravusios specialistės (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pagrasinimą kreiptis į vaiko teises, jeigu mama neužpildys anketos?
– Pateikdamas šią anketą paprastai specialistas pasako: užpildykite, ką norite, kiek galite, ką prisimenate. Bet neprašo rašyti keiksmažodžių. Žmogus gali tiesiog atsisakyti pildyti – dėl tokio dalyko į vaiko teises nesikreipsime. Bet jeigu žmogus, pvz., atsisako vesti vaiką pas neurologą, nors tai svarbu aiškinantis vaiko situaciją, specialistas gali pasakyti, kad gali tekti kreiptis pagalbos į vaiko teises.
Šiuo atveju vaikas atėjo siunčiamas mokyklos. Tėvelių būna visokių. Jeigu tėveliai nebendradarbiauja, o mes matom problemą, įstatymas mus įpareigoja pranešti vaiko teisėms. Lygiai taip pat, kaip matant smurtą. Mes privalome pranešti vaiko teisėms, kad pasidomėtų, kodėl tėveliai nenori bendradarbiauti.
