Šią liūdną žinią Adelės mama Eglė Maškirkienė patvirtino portalui Lrytas.lt.
Sekmadienio vakarą, kai mama guldė dukrytę miego, jai buvo viskas gerai, o rytą mama jau rado ją visą pamėlusią. Ji iškvietė greitąją pagalbą, ligoninėje mergaitę dar bandė gaivinti, tačiau tai nedavė rezultatų – jos širdelė sustojo.
Kodėl taip nutiko, nėra aišku. Mergaitė, nors ir turėjusi negalią, buvo žvali, sveika, net ir lankydama darželį nesirgo. Dar neseniai ji lankėsi Adeli medicinos centre Slovakijoje, kur aktyviai reabilitavosi ir visą laiką puikiai jautėsi.
Feisbuke jau po Adelės mirties jos mama rašė: „Negaliu tuo patikėti. Glosčiau jai rankytes, plaukučius, norėjosi pasiimti ir vežtis namo, ir niekada daugiau nesiskųsti, kad man sunku. Kas yra iš tikrųjų sunku, supratau tik dabar. Kad ir kiek buvo sunku auginti neįgalų vaiką, neįsivaizduoju gyvenimo be jos. Ji – mano orbita, aplink ją sukosi ne tik mano, bet ir visos šeimos gyvenimas. Dabar viskas sustojo, praraja, neįsivaizduoju, kaip reiks toliau gyventi. Dabar tik nežmoniškas skausmas, tuštuma, viskas be tikslo... Mano Adelytė.“
Kaip seniau rašė Lrytas.lt, Adelės sveikatos bėdos prasidėjo po komplikuoto gimdymo – dėl to jai diagnozuotas cerebrinis paralyžius, vėliau – ir epilepsija. Mergaitės raida buvo sutrikusi. Keturmetė nė nemokėjo kalbėti, negalėjo pati sėdėti ar vaikščioti, paimti žaisliuko, valgė tik trintą maistą, tačiau tėvai džiaugėsi kiekvienu nedideliu jos pasiekimu ir stengėsi kiek įmanoma vystyti jos gebėjimus.
Mergaitė suprasdavo kai kuriuos jai sakomus dalykus. Kai jai mama pasakydavo: „Ausimės batukus ir eisim“, būdavo matyti, kad ji pati norėtų paimti batukus, tik negali to padaryti. Užtat apsidžiaugdavo, kai mama paimdavo jos rankytes ir padėdavo jai batuką sučiupti.
Darželio auklėtojos iš pradžių buvo susirūpinosios, kad su Adele bus nelengva – visi kiti vaikai iš specialioje grupėje mokėjo vaikščioti patys. Tačiau greitai mergaitė tapo darželio darbuotojų numylėtinė – jos sakė, kad tai labai miela, nuo pat pradžių puikiai grupėje besijautusi visiems besišypsojusi mergytė. Adelė labai domėjosi bendraamžiais, o ir tie vis prieidavo ir ją pakalbindavo.
Mokykloje vyresnioji Adelės sesė, antrokė Luknė, pakrypus kalbai apie vaikiškas svajones, sakydavo, jog jos didžiausia svajonė – kad sesutė išmoktų vaikščioti.
***
Visi norintys atsisveikinti su Adelyte gali tai padaryti šarvojimo salėje „Sielų upė“ (Milikonių g. 7B, Kaunas) antradienį nuo 17 val. Atsisveikinimas išnešant urną įvyks trečiadienį (09.25) 14 val. Mama prašo nenešti vainikų ar krepšelių, o tik po šviesų skintą gėlės žiedą, taip pat nesirengti tamsiais rūbais.
Informaciją, kaip galima paremti šeimą šiuo sunkiu metu, rasite čia.
