Anot VTAS vedėjos S. Lukoševičienės, įstatymu yra aiškiai įtvirtintas esminis principas – vaiko prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius. „Kiekviena šeima nusipelno turėti galimybę keistis ir keisti savo elgesį, mes visi turime tam suteikti visą įmanomą pagalbą. Šiam tikslui pasiekti būtinas bendro darbo su šeimomis organizavimas ir koordinavimas. Už bendro darbo su šeimomis savivaldybėje organizavimą atsako savivaldybės vykdomoji institucija“, – sakė ji.
Priminė, kad savivaldybės, organizuodamos ir koordinuodamos bendrą darbą su šeimomis, telkia socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigas, teisėsaugos institucijas, seniūnijas, bendruomenines organizacijas, nevyriausybines organizacijas ir kitas su šeimomis dirbančias įstaigas.
Anot VTAS vedėjos S. Lukoševičienės, tik tuomet, kai kiekvienas mūsų nuoširdžiai padėsime esančiam šalia, o už paslaugų šeimoms teikimą atsakingos įstaigos jas teiks kokybiškai, o tėvai, susiklosčius sudėtingai situacijai, gaus jiems reikalingą pagalbą operatyviai, – vaikai turės galimybę augti savo biologinėje šeimoje. Siekiame, kad kuo mažiau vaikų gyventų jiems nesaugioje aplinkoje, kad kuo mažiau iš šeimos patektų į globą“, – sakė S. Lukoševičienė.
Pasitarimo dalyviams S. Lukoševičienė pristatė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, įsigaliosiančius nuo 2020 metų pradžios, išskiriant reikšmingus teisinio reglamentavimo pokyčius vaiko teisių apsaugos sistemoje.
VTAS Ukmergės rajone patarėja Audronė Jasionienė, pristatydama vaiko teisių apsaugos situaciją Ukmergės rajone, informavo, nuo 2018 m. liepos 1 dienos, t. y. vaiko teisių apsaugos sistemos centralizacijos, iki 2019 m. lapkričio 30 dienos Ukmergės rajono savivaldybėje gauta 612 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Iš šio skaičiaus penktadaliui vaikų (118 vaikams) grėsmės lygis vertintas, bet nenustatytas. Per minėtą laikotarpį iš nesaugios aplinkos paimti 73 vaikai, o 39 iš jų jau grįžo į savo šeimas.
A. Jasionienė informavo, kad šiuo metu Ukmergėje nėra Šeimos krizių centro, kurį turėti būtų ypač aktualu nuo 2020 metų sausio 1 dienos įsigaliojus įstatymų pakeitimams dėl šeimų, susiduriančių su sunkumais, apgyvendinimo: „Įsigaliojus įstatymų pakeitimams, vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų teismo sprendimu bus įmanomas tik tuo atveju, kai tėvai ar globėjai nepriima siūlymo taikyti laikinos vaiko priežiūros ar laikino apgyvendinimo. Šiuo atveju pagelbėti galės budintys globotojai, kurių turime 3, ir globėjai, nesusiję giminystės ryšiais, – jų Ukmergėje taip pat yra 3. Neseniai Globėjų ir įtėvių mokymus baigė dar globoti pasiruošę asmenys“.
Patarėja A. Jasionienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jau ilgą laiką Ukmergės rajone beveik negaunama pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus iš ugdymo ir gydymo įstaigų. Iškeltas klausimas, ar iš tiesų minėtų įstaigų darbuotojai laiku ir tinkamai informuoja apie visus matomus vaiko teisių pažeidimus. „Daugiausiai pranešimų tradiciškai gauname iš policijos, kita dalis: anoniminiai pranešimai, iš giminaičių, nevyriausybinių organizacijų. Apgailestauju, tačiau per beveik pusantrų metų iš ugdymo įstaigų (mokyklų, darželių) gauta vos pora pranešimų. Nežinau priežasčių, kodėl ugdymo įstaigos apie galimus vaiko teisių pažeidimus informuoja itin retai. Ta pati situacija ir kalbant apie gydymo įstaigas – gauname informaciją ne iš vietinių gydymo įstaigų, o iš respublikinių, esančių Vilniuje“, – sakė patarėja A. Jasionienė.
Vilniaus apskrities mobiliosios komandos specialistė, psichologė Olga Leikina susirinkusius informavo, kad nuo 2020 metų pradžios Vilniaus apskrityje, kaip ir kitose Lietuvos apskrityse, bus įsteigta po papildomą mobiliąją komandą, t. y. bus 2 mobiliosios komandos, o specialistai dirbs ne 14, o 30 dienų. „Galime pasidžiaugti, kad su sunkumų patiriančiomis šeimomis dirbsime ne tik ilgiau, bet turėsime galimybę dirbti ne tik su tėvais, bet ir su vaikais. Svarbiausias mobiliosios komandos tikslas – padėti didelių sunkumų patiriančiai šeimai išgyventi krizinę situaciją ir motyvuoti tėvus spręsti problemas, dėl kurių jų šeimoje augančiam vaikui kyla grėsmė sveikatai ar net gyvybei“, – sakė O. Leikina.
Kaip mobilioji komanda organizuoja pagalbą šeimai? „Pirmiausia kalbamės, susipažįstame su kiekvienu šeimos nariu, o kai išaiškėja rizikos ir saugumo veiksniai, parenkame konkrečiai šeimai tinkamiausius pagalbos būdus. Mobiliosios komandos specialistai suaugusius šeimos narius konsultuoja jų gyvenamojoje vietoje, pvz., kaip suvaldyti šeimos krizę, pyktį, stresą, kaip sukurti vaikams saugią aplinką namuose, taikome motyvacines technikas ir pan. Pavyzdžiui, jeigu pagrindinė problema šeimoje – priklausomybė, rekomenduojame šios srities specialisto pagalbą: padedame surasti arčiausiai asmens gyvenamosios vietos dirbantį specialistą, užsirašyti į konsultacijas“, – pasakojo O. Leikina.
Anot O. Leikinos, sunkumų patiriančioms šeimoms dažnai efektyviausia pagalba yra apgyvendinimas krizių centre. „Svarbu išsaugoti vaiko ir mamos, tėvo ryšį. Tam dažnai padeda mamos, tėvo ir vaikų ar net visos šeimos su vaikais apgyvendinimas krizių centre, kur kiekvienas šeimos narys gauna konkrečiai jam reikalingą specialistų pagalbą. Gerai, jeigu krizių centre šeima galėtų gyventi pusmetį ar net metus, nes per tą laiką šeima turi galimybę, su specialistų pagalba, keisti savo gyvenimo būdą, tobulinti socialinius, tėvystės ir sprendimų priėmimo įgūdžius“, – pasakojo psichologė O. Leikina.
Pasitarime Ukmergėje, kurį inicijavo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dalyvavo savivaldybės administracijos vadovai, policijos, globos centro, ugdymo įstaigų atstovai, atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotoja ir kiti vaikų gerovę užtikrinantys specialistai.
