Apie tai, kokios tendencijos pastebimos ir kodėl apskritai paaugliai linkę smurtauti, paklausėme vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio.
– Nuolat girdime apie vis naujus paauglių padarytus nusikaltimus. Ar jie dabar ypatingai linkę nusikalsti, o gal panašios tendencijos būdavo visuomet?
– Tiesiog šiais laikais žiniasklaida labiau reaguoja į tokius dalykus ir drąsiau apie juos kalba. 1985-1990 m. paauglių smurto atvejų būdavo dar daugiau ir netrūkdavo atvejų, kai būdavo neaišku, kaip su jais susitvarkyti, jie ir kalėjimuose sėdėdavo. Taigi nereikia baimintis, jog paaugliai šiais laikais tapo ypatingai agresyvūs.
Bet faktas, kad paauglystėje susiduriame su didesniu asmens polinkiu nusikalsti, ir taip yra dėl paauglio smegenų veiklos.
– Kaip būtent smegenų veikla lemia paauglių nusikaltimus?
– Tai net ne psichologija, o fiziologija. Fiziologiškai žmogaus tarp 12-16 (ar 17) metų smegenyse kiekvieną dieną vyksta itin intensyvūs elektrocheminiai procesai – įsivaizduokite, galvoje tarsi nuolat žaibuoja.
Tad labai svarbu, kad iki paauglystės tėvai būtų įdiegę savo vaikui daug vertybinių standartų, kuriuos jam būtų sunku peržengti. Jei tų standartų nėra, gali būti, kad paauglystėje paauglys bus linkęs elgtis netinkamai.
– Taigi dėl smegenyse vykstančių procesų kyla paauglių noras maištauti ir galbūt nusikalsti?
– Tiesiog tam tikrais žmogaus raidos tarpsniais smegenyse aktyvuojasi tam tikros vietos. Tarkim, 10-12 mėn. kūdikiui suaktyvėja už vaikščiojimą atsakingos vietos, vėliau padidėja kalbos, rašymo centrų aktyvumas ir pan. Kad tie centrai aktyvuotųsi, susidaro vis naujos neuronų jungtys.
Aktyviausias neuronų jungimosi periodas yra paauglystėje, tada kasdien susidaro daugybė naujų jungčių. Todėl mes matome paauglį, kuris verkia, o po kelių minučių jau yra linksmas, ir pats negali paaiškinti, kas jam buvo nutikę – vienu metu aktyvesnės vienos, kitu – kitos jungtys. Tokie intensyvūs procesai galvoje vyksta, kol sueina 16-17 metų.
Be abejo, vyrai į agresiją linkę labiau nei moterys. Aiškaus atsakymo, kodėl taip yra, nėra – vienintelis paaiškinimas, kad juos agresyviai elgtis skatina jų organizme dominuojantys hormonai androgenai, o moteriški hormonai tuos procesus prislopina.
– Minėjote, kad iš esmės paauglių nusikalstamumas dabar mažesnis nei prieš kelis dešimtmečius?
– Taip, aš situacijos nedramatizuoju. Žmonės linkę, perskaitę kokią baisią istoriją, ją greitai užmiršti. Ir kitą dieną, kai perskaito kitą blogą žinią, jiems atrodo, kad šiandien diena ypač bloga.
Apskritai mūsų visuomenėje situacija sparčiai gerėja. Dabar jauni žmonės turi daug daugiau pozityvių nuostatų ir yra daug tolerantiškesni nei seniau. Tarkim, dabar daug mažesnė tikimybė „gauti į dūdą“ vien už tai, kad apsirengei neįprastas kelnes ar pasidarei neįprastą šukuoseną, kaip būdavo prieš keliolika metų.
Bet tikrai visuomet buvo ir, manau, bus paauglių, kurie elgiasi netinkamai, nes yra tėvų, kurie nesugeba savo vaikams įdiegti tinkamų vertybių, išaiškinti, koks elgesys netinkamas ir nepagarbus. Paauglystėje vertybių nebuvimas labai išryškėja. O empatijos trūksta ir kai kuriems tėvams, ne tik vaikams.
– Bet kai kurie žmonės sako, kad šiuolaikiniai paaugliai jaučiasi nebaudžiami, todėl daug sau leidžia – seniau galėdavai paimti diržą, ir situacija tapdavo kontroliuojama. Ar jūs tokios grėsmės nepastebite?
– Bausmė yra ir tai, kad vaikas, kuris nesimoko, gauna blogesnį pažymį. Bet ar būtinai turime smaugti paauglį, kad jis gautų devintukus ir dešimtukus? Gal jis pajus norą mokytis, sulaukęs aštuoniolikos, ir atras savo vietą gyvenime?
Suaugusieji, kurie aukština bausmes, patys elgiasi netinkamai ir nemoka prisitaikyti prie nūdienos poreikių. Jeigu vaikas matys, kad ranką kelti prieš kitą galima, jam ir atrodys, kad tai normalu. Norėdami, kad paaugliai elgtųsi pagarbiai, patys turime su jais elgtis pagarbiai.
Paauglystė visais laikais buvo tarpsnis, kuris yra sudėtingas – sunku ir pačiam paaugliui, ir jo artimiesiems. Vieniems tas periodas lengvesnis, o kitiems pasitaiko ir tragedijų, kai tėvams belieka klausti savęs, ką padarė netinkamai.
– Jūs kalbate apie netinkamą auklėjimą, bet gal kai kurie paaugliai patys savaime labiau linkę į nusikalstamą veiklą?
– Smurtinis elgesys „pats iš savęs“ kyla tik tada, kai yra liga, tarkim, gimdymo metu buvo pažeistos smegenys ar vaikui diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Tada gali kilti daugiau agresijos.
Kalbama, kad dabar autizmo atvejų smarkiai padaugėjo. Tačiau tokių atvejų visuomenėje būdavo daug ir prieš keliasdešimt metų, tik tada mes jų nemokėjome atpažinti, tiesiog sakydavome, kad paauglys niekam tikęs ar išsidirbėjantis. Taigi tokių atvejų visuomenėje panašus skaičius buvo visuomet.
O kai ligų nei sutrikimų nėra, dėl netinkamo paauglio elgesio esu linkęs kaltinti tėvus ir mokyklą.
– Taigi jūs galite skaitytojus nuraminti, kad paaugliai dabar nėra agresyvesni nei būdavo seniau?
– Neraminu, tiesiog raginu nedramatizuoti situacijos ir nesakyti, kad pasaulis darosi vis baisesnis. Raginu su paaugliais elgtis atsargiai ir supratingai. Ir netikiu, kad ateis tokie laikai, kai paaugliai visiškai nebekels problemų.
Statistika taip pat paguodžia
Psichiatro L.Slušnio pasakojimą patvirtina ir Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateikiama statistika. Iš jos matyti, kad nepilnamečių asmenų daromų nusikaltimų pastaraisiais metais kasmet mažėja. 1990 m. užfiksuoti 2506 nepilnamečių (ar jiems dalyvaujant) padaryti nusikaltimai ar nusikaltamos veiklos, 1995 m. jų buvo 4551, 2000 m. – 4929, 2009 m. – 3353, 2015 m. – 2600, 2018 m. – 2172, o 2019 m. – 1717.
Pačiais sunkiausiais atvejais, kai kitos priemonės jau nepadeda, nepilnamečiai atsiduria Kauno nepilnamečių pataisos namuose-tardymo izoliatoriuje. Šiuo metu jų ten kali 63, iš jų 48 – jau pilnamečiai, nes jei patenka į šią įstaigą, joje gali pasilikti, kol sulauks 24 m. Jauniausias įstaigoje kalėjęs vaikinas buvo keturiolikmetis.
Pasak Kauno nepilnamečių pataisos namų direktoriaus pavaduotojo Vilmanto Dambrausko, prieš keletą metų pradėjus dirbti pagal dinaminį priežiūros modelį, perimtą iš skandinavų, situacija įstaigoje pastebimai pagerėjo. Seniau dažnai kildavo nuteistųjų tarpusavio nesutarimų, vagysčių, reketo atvejų, o dabar to beveik nebūna.
V.Dambrauskas žino atvejų, kai iš įstaigos išėję jaunuoliai sėkmingai pradeda naują gyvenimą, sukuria šeimas, imasi verslo. „Jei nebūtų vilties, kad jie pasitaisys, tokioje vietoje turbūt ir nedirbčiau“, – sakė pašnekovas.
