Tarkim, kad tai tiesa. Tuomet paskaičiuokime: vienas kartas per septynias sekundes - tai 514 kartų per valandą arba 7200 kartų per dieną, atėmus miego laiką. Ar daug? Atrodo, kad taip. Bet kokiu būdu paskaičiuoti, kiek kartų per dieną žmogui kyla mintys apie seksą?
Šiuo tikslu kai kurie psichologai vadovaujasi vadinamuoju emocijų atrankos metodu: eksperimento dalyvių prašoma visą dieną fiksuoti apie ką jie galvoja vienu ar kitu momentu.
Ohajo (JAV) universiteto tyrėjų grupė, vadovaujama Terry Fisherio, atliko eksperimentą, pasitelkę nešiojamuosius skaičiuotuvus. Pastaruosius išdalijo 283 studentams, kuriuos išskirstė į tris grupes ir paprašė nuspausti mygtuką kas kartą pagalvojus apie seksą, valgį ir miegą.
Pasirodė, kad stipriosios lyties atstovai vidutiniškai apie seksą galvojo 19 kartų per dieną. Moteris tokios mintys aplankydavo rečiau - maždaug 10 kartų per dieną. Beje, vyrai dažniau galvojo ir apie valgymą bei miegą, kas byloja, jog jiems apskritai būdingos impulsyvios mintys apie malonius dalykus.
Eksperimentas atskleidė įdomų faktą: kai kurie dalyviai tvirtino, kad apie seksą galvojo tik kartą per dieną, bet pats aktyviausias iš jų nešiojamojo skaičiuotuvo mygtuką nuspaudė 388 kartus. Tai reiškia, jog mintys su seksualine potekste jį aplankydavo vidutiniškai kartą per dvi minutes.
Šis tyrimas turi vieną „bet“ - vadinamąjį ironiško bumerango poveikį arba vadinamąją „baltos meškos problemą“, kurią aprašė garsusis rusų rašytojas Levas Tolstojus.
Jei norite piktai pasijuokti iš vaiko, paprašykite jį atsistoti į kampą ir neišeiti tol, kol jis nesiliaus galvojęs apie baltą mešką. Juk jei sąmoningai stengiamasi apie kažką negalvoti, tuomet pradedi apie tai nuolat galvoti.
Būtent į tokias sąlygas pateko Ohajo universiteto tyrėjų surengto eksperimento dalyviai. Matyt ir 388 kartus mygtuką nuspaudęs studentas tapo ne tik savo slaptų impulsų, bet ir eksperimento sąlygų auka.
Panašus eksperimentas buvo atliktas ir Vokietijoje. Wilhelmo Hoffmano vadovaujamų tyrėjų grupę nustebino tas faktas, kad eksperimento dalyvių mintyse seksas užėmė antraeilę vietą: jie daugiau galvojo apie valgymą, maistą, asmeninę higieną, socialinius tarpusavio santykius.
Mintys apie seksą eksperimento dalyvių galvose pradėjo karaliauti dienai baigiantis, arčiau vidurnakčio, - ir tai antroje vietoje po minčių apie miegą.
W.Hoffmano eksperimentui įtakos turėjo jau minėta „baltos meškos“ problema: dalyviai žinojo, kad kažkokiu momentu jiems teks užrašyti tai, apie ką galvojo. Dėl to kai kurioms mintims galėjo būti skiriama didesnė reikšmė arba kai kurie eksperimento dalyviai galėjo pasijusti nejaukiai dėl būtinybės pripažinti, jog visą dieną galvojo apie seksą, - dėl to slėpė savo mintis.
Kokia išvada? Mito, jog vyras vidutiniškai apie seksą pagalvoja kartą per septynias sekundes, drąsiai galima atsisakyti.
Parengė Monika Jakaitytė
