Ne dėl to, kad šito norėtų, bet iš reikalo. Nuo išsamaus pokalbio ir atviro prisipažinimo šiam žmogui priklauso labai daug kas. Ko gero, drąsiai galima teigti, kad nerasime nė vienos moters, kuri nors kartą gyvenime nebūtų susidūrusi su šiuo gydytoju.
Tai - ginekologas. Jam, skirtingai nuo jo kolegų, moterys kelia žymiai didesnių reikalavimų. Jis turi būti daugiau nei geras gydytojas. Jis - savotiškas nuodėmklausys. Jis turi ne tik apžiūrėti moterį, bet kartais guosti ar duoti patarimų lytinio gyvenimo klausimais.
Turbūt neapsiriksiu pasakiusi, kad dauguma lietuvių moterų tikisi iš ginekologo ne tik jautrumo, bet ir psichologinės paramos, paguodos.
Šis savotiškas moterų nuodėmklausys turi jausti, kokio pločio takoskyra turi nusidriekti tarp jo ir pacientės. Jei vienos moterys švelnų ginekologo (vyro) prisilietimą gali suvokti kaip užuojautą, kitos - laikyti ribos peržengimu. Ką gali pagalvoti jautresnė pacientė, jei gydytojas padeda nulipti nuo tos baisiosios kėdės, prilaikydamas ją už šlaunies? Seksualinis priekabiavimas?
O kodėl šis gydytojas pirmiausia džentelmenas, o tik paskui - ginekologas? Išties, sunki profesija. Viena vertus, neperžengti jį ir pacientę skiriančios takoskyros, o antra vertus - būti jautriam. Juk kalbama apie labai intymią sritį.
Kaip yra pasakiusi viena prancūzų žurnalistė, jos profesijos broliai prilygsta angelams, nes neskirstomi į vyrus ir moteris. Tad kaip su ginekologu? Ar jis (juk vyras!), žvelgiantis į apsinuoginusią moterį mato tik pacientę, kuriai būtina medicinos pagalba, ar gražią, puikaus biusto savininkę? Į šį klausimą gali atsakyti tik patys ginekologai.
Ginekologui, net jei tai vyras, moteris privalo būti iki galo (tiek kiek ji laiko esant būtina) atvira. Bet juk jam nepažįstama nėščios moters būsena, jis niekada nepatyrė menstruacijų skausmo ir vargu ar gali suvokti psichologinę moters būseną menopauzės metu.
Būtent dėl šios priežasties kai kurios moterys nesikreipia į ginekologus vyrus. Jos mano, kad moteris gali būti atvira tik su ginekologe. Juk pastarosioms nesvetima tai, ką patyrė ir patiria jos pacientė: moters kūnas joms nėra terra incognita.
Jei nuo pirmojo lytinio akto priklauso tolesnis moters intymus gyvenimas, pirmasis apsilankymas pas ginekologą lemia jos simpatijas ir antipatijas šios srities specialistui.
Lietuvės žingsnis po žingsnelio laisvėja, buvusios tabu menopauzės ar klimakso temos - jau neužrakintos už septynių spynų. Apie jas prabilo žinomos ir gerbiamos mūsų visuomenės moterys.
Manau, kad ne už kalnų laikas, kai nieko nestebins, kai pas šį gydytoją moteris lydės sutuoktiniai, draugai (o gal jau lydi?). Jie nervingai sukiosis ant kėdžių ir nekantraudami lauks pasirodant žmonos ar draugės.
O gal stovės šalia tos baisiosios kėdės, laikys jos ranką savojoje ir guos. Juk tuo momentu moteriai taip reikia jausti, kad ji ne viena. Po to abu tyliai išeis pro klinikos ar ligoninės duris, atsisės kavinėje ir pasidalys džiaugsmu ar ieškos išeities.
Manote, kad tai fantazijos vaisius? Kodėl? Juk nūnai nieko nestebina vyrai, matantys savo mažylio atėjimą į šį pasaulį.
Esama vyrų, kurie teigia, kad palydėti žmoną ar draugę iki ginekologo durų nėra problema. Bet laikyti ją už rankos, kai kitas vyras liečia intymiausią žmonos ar draugės vietą - niekada. Pasak jų, vien jau tokia mintis nupurto. Organą, kuris suteikia jiems malonumą, matyti apnuogintą ir apžiūrinėjamą medicinos instrumentais, reikštų numesti nuo jo paslaptingumo šydą.
Esama ir kategoriškesnių nuomonių. „Po tokio vizito tikrai prarasiu potenciją, kurios man negražins jokia „Viagra““, - teigė solidaus amžiaus lietuvaitis.
Įtariu, kad priežastis kur kas banalesnė. Vyrams įvarytų baimės keistų formų ir dydžių įrankiai. Juk jie taip bijo skausmo!
