Pirmą kartą šis maždaug 4-ojo amžiaus Indijos traktatas yra nagrinėjamas parodoje, kurioje eksponuojama maždaug 350 skulptūrų, paveikslų ir kasdienės buities daiktų.
Tikslas, kaip sako kuratorė indė Alka Pande, yra pademonstruoti, kad „tai nėra purvina knygelė ir kad tai nėra (vien) knyga apie lytinių santykių pozas“.
„Noriu, kad ji būtų suvokiama kaip gyvenimo knyga, malonumų knyga, knyga, šlovinanti subtilesnius didžio gyvenimo ir estetikos stiliaus niuansus“, – sakė ji.
Paroda meno galerijoje „Pinacotheque“ yra „ne tik erotiška, ji kalba apie geidulingumą, apie malonumą, visa tai – apie muziką, šokį, apie tai, kaip gyventi gerą gyvenimą“, sakė A.Pande.
Labiau žinoma erotiškoji „Kamasūtros“ pusė sudaro tik vieną iš septynių dalių, kurias sukompiliavo Vatsyayana, priklausęs brahmanams - aukščiausiai hinduistų visuomenės dvasininkų klasei.
„Kamasutra“ nagrinėja trečią iš keturių hinduizmo stulpų, kurie atitinka skirtingus gyvenimo etapus. Išmokęs dharmą - moralę ir etiką, ir pasiekęs arthą - profesinę sėkmę, žmogus jau gali susitelkti ir į Kamą – troškimus ir ne vien seksualinius, bet taip pat ir tuos malonumus, kuriuos teikia gėrėjimasis menu, muziku ir mėgavimasis gyvenimu.
„Iš tikrųjų, kitais atžvilgiais tai nuobodi knygelė, bet aš galvoju, kad kai žmonės užsimanė ją iliustruoti, ji tapo tarsi malonumų knyga, o niekas geriau neparduodama už seksą“, – sakė A.Pande.
„Žmonės nežino, kad tai septynios knygos, jie tik galvoja: „O, Dieve, ar vyras stovi ant galvos ir mylisi su šešiomis moterimis vienu metu?“, – sakė ji.
Paroda kviečia lankytojus į kelionę per 36 šios knygos skyrius, kuriuose aprašoma visuomenė, socialinės sąvokos, tai, kaip susirasti žmoną, net tai, kaip sustatyti baldus namuose.
Knygoje ir vyrams, ir moterims siūloma studijuoti 64 menus – pačius įvairiausius, nuo to, kaip padaryti lovą, iki karo meno, magijos ir papūgų mokymo kalbėti.
Knygoje taip pat detaliai pasakojama apie tai, kaip sugundyti kitų žmonas, ir apie patį paslaptingiausią iš visų siekių: moters minčių tyrinėjimą.
Moterų, slapta besimylinčių su vyrais, kurie nėra jų sutuoktiniai, ar vyrų, besimylinčių su kurtizanėmis, skulptūros iliustruoja tas knygos dalis, kuriose minima net homoseksualios meilės technika.
Žinoma, netrūksta garsiųjų sudėtingas sekso pozas vaizduojančių atvaizdų, taip pat – sekso su gyvūnais vaizdelių.
„Čia yra keistų dalykų, – sakė 92 metų lankytoja Michelle. – Vienu atveju, ... moteris ir dramblys. Žinoma, tai verčia nusišypsoti. Tas dalykas su arkliu taip pat gana keistas. Bet aš manyčiau, kad jiems tai buvo linksma, atidėjus religiją“.
A.Pande aiškino, kad pagal Indijos tradiciją seksualumas buvo būdas matyti pasaulį, o dėl vakarietiškos kaltės, susijusios su erotiškumu, tokį darbą kaip „Kamasūtrą“ sunku suprasti.
„Ji neturi nuodėmės koncepcijos, ji neturi koncepcijos, kad (žmonės) mylisi tik dėl dauginimosi, tai išties kalba apie gero gyvenimo šventimą“, – sakė ji.
Tai taip pat matoma ir iš mitologijos, susijusios su hinduizmo dievais, kurių kiekvienas turi žmoną.
„Jeigu krikščionybėje Dievas yra meilė, tai Indijoje dievas mylisi. Kuo geresnis meilužis yra kuris nors iš dievų, tuo geresnis dievas jis yra“, – savo ruožtu pažymėjo „Pinacotheque“ direktorius Marcas Restellini.
