Priapizmas – tai ilgalaikė, daugiau kaip tris valandas trunkanti erekcija lytiškai nestimuliuojant. Paprastai erekcija užtikrinama kažkuo panašiu į hidraulinę sistemą. Kraujo priteka per akytkūnį – tai būtų vamzdžio atitikmuo. Išbrinkstančią dalį, kuri sukietėja erekcijos metu, užtikrina akytkūniai. Varpos nugarinės venos išleidžia (arba neišleidžia) priplūdusį kraują.
Šie anatominiai duomenys paaiškina, kodėl vyrų, kurių arterijos pažeistos, erekcijai trūksta standumo ir stabilumo. Kai arterijos, pernešančios normaliai erekcijai būtino kraujo srautą, užsiteršia, sumažėja jų spindis ir kraujas teka prasčiau. Didžiausi tekėjimą stabdančių plokštelių kaltininkai: tabakas, sėdimas gyvenimo būdas, cholesterolio apykaitos sutrikimas, per aukštas arterinis kraujospūdis, per daug cukraus kraujyje ir prastai valdomas stresas.
Turėkite omeny, kad kai pacientui per keturiasdešimt ir kai jam trinka erekcija, gydytojas periodiškai tikrina jo koronarines arterijas, norėdamas įsitikinti, ar jam negresia miokardo infarkto pavojus.
Kai vyras kenčia nuo priapizmo, gydytojas šiam reiškiniui paaiškinti ieško įvairiausių priežasčių. Tokią būklę, asmeniui labai skausmingą, sukelia kai kurios leukemijos formos, kraujo krešėjimo sutrikimai, kai kurie vaistai ar narkotikai. Būklei palengvinti medikai visuomet siūlo fizinį krūvį, seksualinius santykius ir kartotinę ejakuliaciją, varpos šaldymą arba paskiria vaistų. Kone pusės priapizmo atvejų priežastys nenustatytos.
Per keletą metų dėl mokslo pažangos vyrų seksualumas visiškai pasikeitė. Net tokie reiškiniai kaip, pavyzdžiui, varpos lūžis šiais laikais puikiai diagnozuojami ir gydomi. Terminas „varpos lūžis“ iš tikrųjų yra perdėtas, nes varpa neturi centrinio kaulo (išskyrus kai kuriuos žinduolius, pavyzdžiui, kates).
Skaidulinio apvalkalo, supančio akytkūnius, plyšimas sukelia stiprų skausmą. Tai nutinka, kai vyras naudoja per daug jėgos skverbdamasis arba rinkdamasis tam tikras akrobatines pozas. Gydymas, priklausomai nuo vienokių ar kitokių atvejų, – varpos įtvaras, kartais net operacija, paskui ilgas susilaikymo laikotarpis. Ko gero, geriausiai tai iliustruoja sena patarlė: „Aukštai šokęs žemai krisi...“
Guvus iki šimto metų
Medicinos pažanga šiais laikais net senyvam žmogui užtikrina galimybę išlikti seksualiam. Testosteronas, paskirtas kremo arba paprastų pleistrų pavidalu, kai kuriais atvejais padidina seksualinį potraukį.
Chirurgija atkemša arterijas ir koreguoja venų pratakumą. Vis veiksmingesni vaistai padeda pasiekti kokybišką erekciją. Pagaliau priešlaikinės ejakuliacijos gydymas išsprendžia šią kai kuriuos vyrus kamuojančią bėdą. Priešlaikinė ejakuliacija apibrėžiama kaip sėklos išsiveržimas prieš pat įsiskverbimą arba praėjus minutei po įsiskverbimo į makštį, kaip negalėjimas sulaikyti ejakuliacijos.
Nors seksualiniai partneriai stengiasi nedramatizuoti padėties, daug vyrų kenčia iš gėdos dėl užgauto vyriškumo. Šiuolaikinės terapijos pažanga sergantiems žmonėms teikia didelę paspirtį.
Moterų nuolatinio lytinio susijaudinimo sindromas
Moteris taip pat ištinka patologiniai priepuoliai. Nuolatinio lytinio susijaudinimo sindromas dabar gerai žinomas. Juo sergančios moterys – nuolat susijaudinusios ir patiriančios neišvengiamus orgazmus.
Jos jaučia padidėjusį varputės, makšties, didžiųjų lytinių lūpų ir kartais perianalinės srities jautrumą. Šis sindromas pasireiškia epizodiškai ir trunka daug valandų, net dienų, deja, orgazmas nepalengvina kenčiančios moters būklės.
Šį sindromą mėginta ištirti. Mokslininkų iš Nyderlandų grupė neseniai aptiko šio sutrikimo ryšį su neramių kojų sindromu – ir tai yra pirmas žingsnis tolesnių tyrimų kelyje. Kiti mokslininkai ieško priežasčių, susijusių su hormonų procesais.
