Sakoma, kad kas antras vyras svajoja apie nimfomanę. Tiesa, mokslininkų vertinimais, nimfomanija būdinga vienai iš 2500 moterų.
Žodis „nimfomanija“ sudarytas iš dviejų graikiškų: „nymphe“, reiškiančio jauną moterį, nuotaką, ir „mania“ – beprotybė, liguistai padidintas lytinis potraukis. Medikai tai laiko liga, susijusia su endorkrininiais, nerviniais ar psichikos sutrikimais.
Nimfomanijos požymiai
Moteris, kenčianti nuo nimfomanijos, pati nesidžiaugia šia „dovana“, bet nieko negali su savimi padaryti, ir vos pasitaikius pirmai progai sueina su vyru į lytinį kontaktą. Įdomu tai, kad tokios moterys praktiškai visada patiria orgazmą, kuris gali trukti ilgiau nei valandą. Dėl liguisto hiperseksualumo jos dažniausiai patiria pakartotinius orgazmus. Per naktį orgazmų skaičius gali siekti 20.
Nimfomanėms lytinis potraukis atsiranda tiek šalia esant vyrui, tiek nesant. Pagrindinis tikros nimfomanės požymis – kad jai iš vyro reikia tik vieno: kad jis turėtų lytinį organą. Visa kita nimfomanei neturi reikšmės.
Užėjus priepuoliui, tokios moterys būna pasiruošusios išbėgti į gatvę – nesvarbu, naktis ar diena, – ir pulti pirmą sutiktąjį. Nimfomanijos priepuoliai sustiprėja nuo stresų, didelio darbo krūvio, baimės, neužtikrintumo jausmo. Nimfomanė gali būti ir jauna mergina, ir solidaus amžiaus ponia.
Daug jaunų merginų, kenčiančių nuo nimfomanijos, neįtaria apie savo ligą – įsivaizduoja, kad jos yra „seksbombos“, gamtos apdovanotos karštu temperamentu. Suprantama, tokios merginos į gydytojus nesikreipia – tiesiog dažnai keičia partnerius, nes net ir labai temperamentingi vyrai neatlaiko jų poreikių.
Ir patys medikai pripažįsta, kad jauname amžiuje bet išsamių tyrimų būna labai sunku atskirti, ar merginai nimfomanija, ar tiesiog jos labai stiprus libido. Dėl padidėjusio seksualumo į medikus kreipiasi nebent merginos iš religingų šeimų, o dažniausiai – susirūpinę jų tėvai.
Kartais nimfomanija išsivysto klimakso laikotarpiu. Hiperseksualumo priežastis šiame amžiuje – ir hormonai, ir vidinė, dažniausiai neįsisąmoninta baimė, praleistų galimybių pojūtis. Moteris imasi visų įmanomų priemonių, kad įrodytų visų pirma sau, jog vis dar yra geidžiama.
Ką daryti?
Tokiu atveju nereikėtų sudarinėti „donžuaniškų sąrašų“ ir kolekcionuoti pergalių, o padorbėti su savo saviverte, pradėti save geriau išreikšti profesinėje ar pomėgių srityje, užsiimti sportu.
Susidoroti su padidintu seksualumu padeda ir gyvūnai. Ir tam visai nereikia užveisti kiaulių fermos, kurioje dirbant nuo 5 val. ryto iki 12 val. nakties tikrai mažiausiai rūpės seksas. Išvaduoti nuo padidinto seksualumo gali bėgiojimas ar tiesiog ilgi pasivaikščiojimai su šunimi.
Moterys su nimfomaniškais polinkiais rizikuoja prarasti šeimą, jei tokią iš viso turi, kenčia jų savivertės jausmas, jos rizikuoja užsikrėsti nemaloniomis ligomis.
Blogiausia – pagyvenusio amžiaus nimfomanėms. Net jei jos ir turi vyrą, dėl savo amžiaus jis nepajėgia patenkinti didžiulių žmonos poreikių. O ką ir kalbėti apie tas, kurios neturi vyro. Kuo moteris vyresnė, tuo jai sunkiau rasti temperamentingą meilužį.
50–metei ar 60–metei damai retai pavyksta sugundyti seksu jauną kavalierių. Materialiai apsirūpinusios nimfomanės kviečiasi „berniukus pagal užsakymą“, radusios jų skelbimus internete ir laikraščiuose.
Tačiau gana dažnai nimfomanija būna netikra, o tiesiog palaidas elgesys arba bandymas su partnerių gausa kompensuoti dvasinę tuštumą ir gyvenimo nesėkmes. Tokiu atveju reikalingas patyręs psichoterapeutas, nors stipraus charakterio moteris gali su problema susitvarkyti ir pati, perskaičiusi kalną specialios literatūros.
