Seksologui Viktorui Šapurovui Dalios papasakota situacija nepasirodė labai tipiška. Anot specialisto, vyrams įtaikaujančių moterų Lietuvoje – tikrai ne dauguma. Savo terapinėje praktikoje jis labai retai susiduria su tokia problema – kaip pats sako, „kartą per penkerius metus“.
„Atvirai pasakius, jau senokai Lietuvoje nebegirdėjau tokio dalyko. Man sukėlė nuostabą, kad moteris galvoja, jog tai paplitę“, – sakė V.Šapurovas. Kad moters malonumas – antraeilis dalykas, šiandien nebegalvoja ne tik moterys, bet ir patys vyrai.
Modelis – iš vaikystės
Kaip Daliai galėjo susiformuoti toks požiūris, kad moteris privalo būti nuolanki ir visada vyrui „duoti“, nutylėdama savo pačios norus?
„Tie dalykai turėtų būti atsinešti iš vaikystės, – mano seksologas. – Jeigu nebūtų to mačiusi savo šeimoje, ta moteris iš karto nebūtų sutikusi taip elgtis. Moterys, kurios tokių santykių nematė savo šeimoje, tokiu atveju tiesiog nutrauktų santykius“.
Pasak V.Šapurovo, kur kas labiau paplitęs priešingas reiškinys – moterų reiklumas. Jeigu seksas neduoda to, ko moteris pageidauja, jeigu vyras nepakankamai paiso jos norų – ji nutraukia su tokiu vyru santykius.
Įtaikavimas vyrui, atsisakant savęs, greičiausiai susijęs su žema moters saviverte, galbūt ji yra nuo jo priklausoma – finansiškai, psichologiškai. Bet ir čia priežasčių reikia ieškoti auklėjime – kodėl moterį tenkina gyvenimas, būnant priklausoma nuo vyro? „Kažkas turi būti iš vaikystės, jeigu moteris taip prastai apie save galvoja“, – svarstė V.Šapurovas.
Porų konfliktuose nebūna kalta viena pusė – tas pats galioja ir šiuo atveju. „Kurio kaltė didesnė – pamatuoti sudėtinga“, – sakė specialistas, atsakomybę, kad „užsileido sau ant galvos" tokį vyrą, priskirdamas pačiai Daliai.
Patys to nesuvokdami, pasąmoningai mes pasirenkame tokį sutuoktinį, kuris atitinka tą vaizdą, kurį matėme vaikystėje. „Ta moteris taip ir rašo, kad yra įprasta tenkinti vyrų užgaidas. Ji turėjo savo šeimoje matyti, kaip nepaisoma kito norų, tikriausiai todėl ir rašo, kad tokia yra tvarka“, – komentavo V.Šapurovas ir prisipažino net ir šimtametėje Lietuvos istorijoje negirdėjęs tokio dalyko.
„Ir senais laikais nebuvo populiaru kalbėti, kad vyro norai kokie nors ypatingai svarbūs. Net ir tuomet, kai nebuvo leidžiamos skyrybos, niekas nesakė, kad reikia tenkinti vyrų užgaidas“, – stebėjosi seksologas.
Nebuvo dialogo
Besąlygiškai paklusdama, Dalia sudarė vyrui apgaulingą vaizdą apie save – kad ji tokia ir yra, su viskuo sutinkanti. Ji nedrįsta aiškiai pasakyti, o jis mato, kad ji nieko nesako – todėl ir naudojasi.
„Nebuvo dialogo, ji, matyt, bijojo pasakyti, pasipriešindavo tik kraštutiniu atveju, – aiškino V.Šapurovas. – Šituos dalykus reikia išsiaiškinti dar iki vedybų. Aš tai vadinu „20 bandomųjų lytinių aktų“. Žmonės susitikinėja, daug kalbasi, bando pažinti vienas kitą, o taip pat ir lytiniame gyvenime konstruoja tokį aktą, kuris tenkintų abu“.
Pagal seksologijos teoriją vyras lytinio akto metu turėtų įdėti pastangų maždaug 4 kartus daugiau negu moteris – nes dėl fiziologinių ypatybių vyrų orgazmas yra iš esmės garantuotas, o moterų orgazmas nėra garantuotas, bet gali būti sukurtas.
„Jau pirmųjų lytinių aktų metu reikia kuo plačiau informuoti ir mokyti partnerį apie savo pageidavimus, kas tinka, kas netinka“, – sakė seksologas.
Ką daryti, jeigu jau taip nutiko, kad susiejote gyvenimą su žmogumi, kurio seksualinis elgesys jums nepriimtinas? V.Šapurovas ragina kalbėtis. Nors garantijų, kad pokalbis pavyks, nėra, nepabandęs – nežinosi. Pokalbis turi įvykti kuo greičiau, apsieinant be įžeidinėjimų, neatstumiant, o paaiškinant, kas moteriai yra svarbu, ir parodant tvirtą savo poziciją – kad kitaip lytinis gyvenimas tiesiog neegzistuos.
„Iš esmės, jeigu vyras nori mylėtis su savo žmona – tai yra gerai, nuostabu, kad jis to nori. Tiktai reikia tą dalyką pertvarkyti. Galbūt jis visai nesipriešins? Gal taip vyksta todėl, kad iki šiol jis nebuvo informuotas – moteris nedrįso dėl savo santūrumo“, – svarstė V.Šapurovas.
Drovėjimasis kalbėtis apie savo norus ir nuolaidžiavimas vyrui – dvi to paties medžio šakos. Dėl to Daliai visų pirma reikėtų padirbėti su savimi, galbūt kreiptis į psichoanalitiką.
