Amžinas klausimas, kas pirmiau – višta ar kiaušinis, tinka ir svarstant klausimą, kokį ryšį turi stresas ir geismas. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto profesorius Balys Dainys, pradėjęs prieš 50 metų savo klinikinę praktiką.
Knygoje „Urologo užrašai“ jis siūlo nekaltini streso dėl nesėkmės lovoje, o pažvelgti į šią fiziologinę būseną kraujagyslių chirurgo akimis.
Lrytas.lt pateikia ištrauką iš šios knygos.
Kai studijavau, nebuvo jokios disciplinos, skirtos seksualinei medicinai. Mes išklausėme vienintelį kursą apie lytiškai plintančias ligas, tai buvo paskaitų ciklas apie odos ir venerines ligas.
Tuo metu medicinoje vyravo rusų gydytojo Ivano Pavlovo (1849–1936) mokymas apie fiziologiją ir nervų sistemos refleksus. Savo teoriją jis sukūrė eksperimentuodamas su šunimis, už ją gavo Nobelio premiją.
Pavlovas nustatė, kad šuns liaukos išskiria seiles vos pamačius ėdalą. Jų išskyrimą gali sąlygoti ir koks nors dirgiklis, pavyzdžiui, skambutis, reguliariai girdimas prieš pat ėdimą. Tai Pavlovas aiškino kaip daugkartinį dirginimo pasikartojimą, kuris susijęs su mitybos poreikių tenkinimu.
Buvo nustatyta, kad vėliau pakanka tik kurio nors vieno dirgiklio, pavyzdžiui, skambučio, kad pradėtų skirtis seilės. Pavlovas tai pavadino sąlyginiu refleksu. Man, būsimam medikui, seksas buvo aiškinamas kaip sąlyginis refleksas.
Vienas žymus Vilniaus universitete dėstęs neurologas tikino, kad erekcijos sutrikimai susiję su aukštąja nervine veikla, todėl pirmiausia reikia gydyti galvą. Kai vyras skųsdavosi, kad yra nelaimingas dėl intymių ryšių, gydytojas skirdavo jam raminamųjų. Iš tikrųjų nuo vaistų miegas pagerėja, ryte vyras pabunda, jam viskas gerai, jis neprisimena, ar naktį patyrė kokį nors meilės nuotykį.
Toks gydymas buvo oficialiai įteisintas. Dvidešimto amžiaus septintajame dešimtmetyje visi erekcijos sutrikimai buvo gydomi raminamaisiais vaistais su kofeinu. Mūsų, medikų, himne, kurį parašė buvusios Vilniaus 1-osios tarybinės ligoninės vyriausias gydytojas chirurgas Viktoras Baltaitis (1930–2000), net buvo dainuojama: „Tai refleksai ir lankai, iš to – meilė ir vaikai.“
Buvo svarbiau išsaugoti koją, o ne potenciją
Anuomet toks primityvus požiūris vyravo, nebuvo jokių kalbų, kad erekcija gali nusilpti dėl kraujotakos sutrikimų. Tuo metu, kai aš dirbau kraujagyslių chirurgu, operuodami mes netgi perrišdavome dubens kraujagysles, manydami, kad jos nereikšmingos.
Pagrindinis mūsų tikslas buvo atkurti kojos kraujotaką, kad nereikėtų amputuoti galūnės. Dabar vien apie tai pagalvojus darosi nejauku, nes po tokios kraujagyslių operacijos vyras netekdavo lytinės potencijos, likdavo suluošintas. Nebuvo nuostatos, kad būtina atkurti dubens organų kraujotaką. Manydavome, kiek liks tos kraujotakos, tiek ir užteks. Iš tikrųjų tik labai retais atvejais išsivysto varpos galvutės nekrozė.
Tai dažniausiai atsitinka sergant cukralige, kai užanka smulkiausios varpos kraujagyslės ir pradeda apmirti jos audiniai. Per savo praktiką esu matęs kelis tokius pacientus. Kai kas sako, kad stresas užmuša norą mylėtis.
Karo žiaurumai nemažino lytinio pasitenkinimas
Bet aš tokiai nuomonei nepritariu. Žmonijos istorija rodo, kad net per didžiausias suirutes stresas nemažina geismo, priešingai, jį tik pakursto. Aprašydami Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, istorikai nevengia paminėti, kad dažniausiai aukomis tapdavo beginkliai gyventojai, ypač moterys. Kai vydama nacius iš okupuotų teritorijų Raudonoji armija įžengė į Vokietiją, buvo masiškai prievartaujamos moterys.
Noras užmiršti karo baisumus būna toks stiprus, kad meilės ir šilumos ilgesys varo karius iš proto. Kita tokio seksualinio elgesio priežastis – agresyvumas, skatinantis lytinius nusikaltimus.
Mokslininkai įrodė, kad smegenų sritys, atsakingos už agresyvumą ir seksualinį pasitenkinimą, yra greta. Sovietų karių įžengimas į Austrijos sostinę Vieną, kur irgi buvo prievartaujamos šio miesto moterys, vaizdžiai aprašytas JAV rašytojo Johno Irvingo romane „Pasaulis pagal Garpą“.
Dėl šios priežasties Maskvoje įsikūręs už meninių kūrinių cenzūrą atsakingas „Glavlitas“ ne tik neleido šios knygos versti iš anglų į lietuvių kalbą, bet dar ir atsiuntė į Vilniaus tuometinį „Kapitalistinių šalių knygyną“ skubų nurodymą – išimti šią anglų kalba parašytą knygą iš prekybos.
Raumenų kalnas dar nėra puikus meilužis
Vyro fizinė išvaizda gali būti ir apgaulinga. Vyras kaip mūras gali būti galiūnas bokso ringe, tačiau prastas meilužis. Taip atsitinka dėl pernelyg didelio testosterono kiekio, kuris vartojamas ne pagal paskirtį, mat padeda auginti raumenis.
Taip pasiekiamas kūno rengybos tikslas – išryškinamas reljefinis raumenų paviršius, tačiau lazda turi du galus – didėjant raumenų masei, kraujagyslės ilgėja, pasidaro vingiuotos, o vingiuotoje upėje srovė būna kur kas silpnesnė.
Vėliau, raumenims subliūškus, kraujas į tokią varpą srūva silpniau. Seksualinį poreikį gali lemti temperamentas ir nervų sistemos ypatybės
Yra jaunų vyrų, kurie vien nuo minties, kad gali nepasisekti lovoje, stengiasi net iš toli nežiūrėti į gražių merginų pusę.
Nepasitikintys savimi vyrai dažnai išbąla nuo streso. Stresas gali būti toks stiprus, kad suglebusi varpa į nieką nereaguoja. Atlikus tyrimus, dažnai nerandama jokių rimtų priežasčių, kurios paaiškintų intymių santykių nesėkmę. Aš tokiam nusivylusiam vyrui patariu nusiraminti ir skiriu vaistų, kurie neleidžia susiaurėti varpos kraujagyslėms.
Stresas gali gerinti kraujotaką, o tai tinka ir varpai
Julijus Cezaris, garsėjęs drąsa, mokėjęs ne tik pulti, bet ir gintis, turėjo unikalų metodą, kaip atrinkti bebaimius karius. Surinkęs būsimus karius į didelę aikštę, jis duodavo ženklą ir virš jaunuolių galvų praskriedavo keli akmenys, iššauti iš svaidyklės.
Nuo išgąsčio vieni jaunuoliai parausdavo, kiti pabaldavo. Į kariuomenę buvo priimami tik tie, kurių veidą išmušdavo raudonis, nes tai – geros kraujotakos ženklas. Tokie vyrai buvo ne tik bebaimiai kariai, bet ir geri meilužiai.
Tuo tarpu išbalęs veidas liudija, kad nuo didelės įtampos kraujagyslės smarkiai spazmuoja. Iš to galime spręsti, kad Julijus Cezaris neblogai išmanė mediciną. Yra išlikę pasakojimų, kad taip karius atsirinkdavęs ir Napoleonas I.
Lytinį potraukį veikia ir alkoholis. Iš pradžių alkoholis suteikia drąsos, išgėrę žmonės parausta, suprakaituoja. Tokius vyrus moterys gali lengvai sugundyti. Jei vyras nuo alkoholio pabąla, nė viena moteris, nusitempusi tokį į lovą, nebus laiminga. Tai rodo, kad varpos kraujotaka prasta, o moteris, kad ir kaip stengtųsi, nesugebės jos pagerinti.
Dar Šekspyro pjesės „Makbetas“ herojus durininkas sakė, kad alkoholis stiprina geismą, tačiau silpnina erekciją. Ilgą laiką erekcijos sutrikimai buvo siejami su nuovargiu, stresu, nemiga. Manau, tokie dalykai iš dalies gali būti siejami su vyro organizmo išsekimu, tačiau tikrosios priežasties reikėtų ieškoti nagrinėjant kraujagyslių ligas.
