JAV nėra vienintelė valstybė pasaulyje, kurioje homoseksualai šiuo požiūriu suvaržyti. Panašiai elgiamasi ir Vokietijoje. Medikai nepageidauja kraujo donorų, ir neatsižvelgia į tai, kada užsimezgė homoseksualus ryšys, ar seksas buvo tik vienos nakties nuotykis, ar partneriai naudojo apsisaugojimo priemones.
Pastaruoju metu JAV įsiliepsnojo vis daugiau diskusijų apie tai, kad ateityje tokia tvarka turėtų pasikeisti. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) neseniai pranešė, kad paruoš pasiūlymus, kaip įtraukti gėjus ir biseksualus į kraujo donorystę.
Pavyzdžiui, draudimas aukoti kraują galiotų 12 mėnesių nuo to momento, kai vyrai mylėjosi. Praėjus šiam terminui, vėl galima būtų aukoti kraujo. Tačiau tuo nepatenkinti aktyvistai, norintys iš esmės pakeisti galiojančią tvarką.
Pavyzdžiui, JAV gydytojų asociacija pareiškė, kad draudimas homoseksuliems ir biseksualiems asmenims tapti kraujo donoru nėra pagrįstas moksliniu požiūriu.
Toks apribojimas šioje šalyje buvo įvestas 1983 metais nustačius, kad ŽIV gali būti perduodamas per kraują. Kadangi šį užkratą dažniausiai perduodavo vyrai vieni kitiems, draudimas imti kraujo iš gėjų turėjo apsaugoti pacientus, kuriems perpilamas donoro kraujas.
10 dienų – slaptasis užsikrėtimo langas
Per pastaruosius kelis dešimtmečius supratimas apie šią liga iš esmės pasikeitė, ypač daug buvo nuveikta sukūrus ŽIV testą. Šiandien tiek JAV, tiek Vokietijoje kiekvienas kraujo mėginys yra standartizuotai patikrinamas, ar jame nėra ŽIV. Net ir patobulinus šį testą ir sumažinus paklaidą, liko dar vienas neaiškumas.
Norint šį virusą atpažinti ir patvirtinti, turi praeiti bent 10 dienų nuo užsikrėtimo pradžios. Ilgiau laukti nebūtina.
Remdamiesi šiuo faktu, gėjų organizacijų lyderiai nėra patenkinti JAV Maisto ir vaistų agentūros specialistų pasiūlymu.
„Kai kurie žmonės galvoja, kad šis FDA pasiūlymas yra žingsnis į priekį, tačiau tai reiškia tik tai, kad gyvybiškai reikalinga kraujo donorystė bus įteisinta tik po metų“, – įsitikinusi gėjų sveikata besirūpinanti visuomeninė organizacija iš Niujorkon („Gay Men's Health Crisis“)
Žmogaus teisių gynėjai taip pat kritikavo FDA iniciatyvą
„Siūloma tvarka neatsižvelgia į naujausius ŽIV tyrimų rezultatus ir šiuolaikines technologijas, kurios padeda tirti kraują“, – įsitikinęs įtakingas JAV gėjų sąjungos atstovas Davidas Stacy.
JAV maisto ir vaistų agentūros direktoriaus pavaduotojas Peter Marksas, priešingai, nurodė, kad sprendimas sustabdyti kraujo donorystę metams remiasi Australijos pavyzdžiu.
Vyrai, kurie turi seksualinius ryšius su vyrais, sudaro apie 2 proc. JAV gyventojų. Šioje grupėje registruojama daugiau nei 62 proc. visų naujų ŽIV užsikrėtimo atvejų.
Remiantis Roberto Kocho instituto duomenimis, Vokietijoje maždaug 75 proc. visų naujų ŽIV atvejų nustatoma vyrams, kurių seksualinis partneris yra kitas vyras.
Kaip būtų galima išvengti homoseksulių asmenų diskriminacijos, rodo Italijos pavyzdys.
Šioje šalyje gali aukoti kraują asmenys, kurių lytinė orientacija yra tokia pati kaip partnerio, tačiau ši partnerystė turi būti tvirta, ji turi trukti daugiau nei 4 mėnesius. Tai rodo, kad Italijos medikai suteikė vienodas galimybes tiek homoseksualams, tiek heteroseksualams tapti kraujo donorais.
Kodėl verta aukoti kraujo: mažai žinomi faktai
Lietuvoje kraujo donoru gali tapti sveikas 18-60 metų žmogus, kurio kraujyje yra pakankamai visų kraujo kūnelių. Prieš duodant kraujo yra atliekami būsimo donoro kraujo tyrimai ir sveikatos patikra.
Kraujo donorais negali būti asmenys, sergantys piktybinėmis ligomis, cukriniu diabetu, B ar C hepatitu, sifiliu, tuberkulioze, infekuotieji ŽIV, vartojantys narkotikus.
Kraujo donorai rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Per penkerius metus Suomijoje ištyrus 2862 vyrus paaiškėjo, kad kraujo donorai turi 86 proc. mažesnę tikimybę susirgti infarktu.
Kraujo donorai rečiau serga vėžiu. Manoma, geležies ir jos atsargų netekimas mažina vėžinių procesų galimybę. Yra žinoma, kad geležis didina laisvųjų radikalų žalą organizmui ir skatina piktybinių ląstelių atsiradimą.
Kraujo donorai sudegina daugiau kalorijų – vienos procedūros metu žmogus, duodantis kraujo, išeikvoja 650 kilokalorijų.
Kraujo donorai yra laimingesni, nes gali padėti kitiems.
Parengė Danutė Jonušienė
