Senovės graikų peniai neliko nepastebėti ir istorikų. Vis dėlto skulptoriai prie savo kūrinių genitalijų plušėjo ne ką mažiau, nei prie kitų skulptūros elementų.
Vis dėlto, mūsų akimis, gan maži graikų peniai tokie buvo vaizduojami ne be reikalo – už jų slypėjo svarbi ideologija.
Pasirodo, kad Senovės Graikijoje nedidelis lytinis organas buvo geidžiamo ir patrauklaus vyro bruožas.
„Graikai siejo mažą ramybės būsenos varpą su santūrumu. O ši savybė buvo laikoma viena iš svarbiausių dorybių, kurios tais laikais sudarė tobulo vyro paveikslą“, – aiškino klasikos profesorius Anrew Learas. Jis dėstė Harvarde, Kolumbijoje ir Niujorko Universitete bei siūlo turus pasakojančius apie gėjų istoriją.
„Pastebimas didžiulis skirtumas tarp idealių vyrų (didvyrių, dievų, nuogų atletų) mažų ramybės būsenos varpų ir stačių satyrų (mitinės būtybės, kurios yra pusiau žmonės, pusiau ožiai ir pasižymi girtavimu bei laukiniu geismu) bei kitų netobulų vyrų penių. Pavyzdžiui, sukriošę seniokai dažnai vaizduojami su didelėmis varpomis“, – pasakojo profesorius.
Pasak A.Learo, panaši ideologija atsispindi ir senovės graikų literatūroje. Antai, Aristofano kūrinyje „Debesys“ su dideliais peniais yra vaizduojami „išblyškę“, „siauras krūtines“ turintys ir „išvirkauti mėgstantys“ negarbingi bei neatletiški Atėnų jaunuoliai.
Senovės Graikijoje dideles genitalijas turėjo tik bjaurūs ir kvaili vyrai, kurie buvo valdomi geismo bei seksualinių potraukių.
Meno istorijos tinklaraštininkė Ellena Ordesson savo tinklalapyje taip pat pažymi, kad to laikotarpio statulos pabrėžė pusiausvyrą ir idealizmą.
„Idealus vyras Graikijoje buvo racionalus, intelektualus ir autoritetingas, – rašė ji. – Gali būti, kad toks vyras taip pat turėdavo daug lytinių santykių, tačiau tai neturėjo nieko bendro su jo varpos dydžiu, o nedidelis penis jam leido išlikti ramiam ir logiškam.“
Tad kyla klausymas, kodėl Senovės Graikijoje idealiu buvo laikomas mažas penis, o šiandien jau gerokai didesnis? Tai gali paaiškinti keletas teorijų.
A.Learas mano, kad svarią įtaką didelio penio aukštinimui galėjo turėti pornografijos pramonės sužydėjimas. O galbūt tokio pokyčio priežastis buvo ideologinis postūmis, kad vyrams tektų susidurti su tokia pačia gėda dėl savo kūno, kurią įprastai tenka patirti moterims.
Bet profesorius pabrėžė, kad abejose kultūrose varpos dydžio supratimas neturi nieko bendro su „realybe ar estetika“.
Nėra jokių akivaizdžių įrodymų, kurie patvirtintų vyraujantį mitą, kad nuo penio dydžio priklauso seksualinis pasitenkinimas. Lygiai taip pat, nėra jokių įrodymų, kad mažas penis yra santūrumo ar racionalumo požymis.
„Graikų vyrai nuolat matydavo vieni kitus nuogus gimaziumuose, tad jie turėjo pastebėti, kad ne kiekvienas išskirtinai santūrus vyras turėjo mažą penį, ar atvirkščiai, ne kiekvienas besaikis, bailys ir alkoholikas – didelį“, – sakė A.Learas.
Nuo tų laikų, kai klestėjo Senovės Graikija, prabėgo jau tūkstančiai metų, tačiau kalbėdami apie vyro varpos dydį, mes tiesiog pakeitėme vieną nepagrįstą teoriją kita.
