Didžiausios pasaulio sporto šventės proga Brazilijos prostitutės beveik per pusę sumažino savo paslaugų kainas.
Taip jos tikisi pritraukti kuo daugiau klientų, kurių taip trūko prieš dvejus metus, kai Brazilijoje vyko pasaulio futbolo čempionatas.
„Olimpieti! Atvyk pažinti Vila Mimozos“, – ragina anglų kalba išspausdintos ir Rio de Žaneire platinamos skrajutės.
Taip Brazilijos prostitutės kviečia visus sportininkus neaplenkti garsiojo raudonųjų žibintų kvartalo – Vila Mimozos.
„Mes tiek daug tikėjomės iš pasaulio futbolo čempionato, bet niekas nepasirodė“, – Didžiosios Britanijos naujienų portalui „The Daily Mail“ skundėsi daugiau nei dešimtmetį prostitute dirbanti Gabriela Alves (39 m.).
Priešingai, nei tikėtasi, Brazilijoje legaliu laikomas verslas ne tik nesuklestėjo, bet per dvi čempionato savaites apmalšo. Tomis dienomis net karštakraujams vietos vyrams įvykiai stadione rūpėjo kur kas labiau nei seksas.
Todėl dabar, artėjant kitam svarbiam pasauliniam sporto renginiui, prostitutės nutarė elgtis apdairiau: panašiai, kaip prekybos centrų vadovai – olimpinių žaidynių proga pateikti klientams specialių pasiūlymų.
Vila Mimozos kvartalas įsikūręs visai netoli daugiamilijoninio miesto centro ir visiškai arti Marakanos futbolo stadiono, kuriame rugpjūčio 5 dieną per didžiausios pasaulio sporto šventės atidarymo ceremoniją bus įžiebta olimpinė ugnis.
Bet Vila Mimoza nė kiek neprimena išpuoselėtų ir tvarkingų turistų zonų antrame pagal dydį Brazilijos mieste. Tai – aptriušęs kvartalas, turintis daugybę nuskurusių sekso lizdelių, kurie dažnai skendi tamsoje.
Seniausiame ir didžiausiame prostitucijos kvartale veikia daugiau nei 70 barų ir naktinių klubų, o juose kasdien pluša daugiau nei 3 tūkstančiai įvairiausių kūno formų ir amžiaus moterų.
„Čia yra moterų kiekvieno skoniui – stambių, juodaodžių, baltaodžių – kokių tik norite. Galite vaikštinėti aplink ir ieškoti tos, kuri jums labiausiai patiks.
Čia, kaip ir bet kuriame prekybos centre, dabar galima surasti puikių pasiūlymų – ir mes sumažinome kainas. Kitos tokios vietos kaip ši nerasite visame Rio.
Todėl atraskite šiek tiek laiko ir užsukite“, – taip Vila Mimozą dabar reklamuoja čia prostitutėmis dirbančios moterys.
Beje, vyrams ir transvestitams šiame kvartale save pardavinėti uždrausta – taip siekiama, kad seniausias raudonųjų žibintų kvartalas mieste išlaikytų tradicijas ir būtų laikomas tik heteroseksualaus sekso vieta.
Kvartalo istorija tikrai sena. Įkurtas jis buvo trečiajame praėjusio tūkstantmečio dešimtmetyje, kai čia sugužėjo rytų europietės, pabėgusios nuo Pirmojo pasaulinio karo baisumų.
Neturtingos, vyrus praradusios moterys, norėdamos pragyventi svetimoje šalyje, pradėjo pardavinėti savo kūną.
Kaip tuomet, taip ir dabar čia dirbančios merginos ir moterys visus sužvejotus klientus vedasi į už barų esančius apleistus mažyčius buduarus.
Juose dažniausiai tėra lova, čiužinys ir šiukšliadėžė. O per plonas sienas girdėti, ką klientai išdarinėja kituose kambarėliuose.
Apleistas kvartalas garsėja ir dideliu nusikalstamumu, narkotikų prekyba. Todėl nenuostabu, kad turistai čia koją kelia nedrąsiai, – pernelyg didelė rizika atsidurti ten, kur nepageidauji.
Todėl Rio de Žaneiro prostitutės ir ėmė reklamuotis. Sumaniusios dalinti skrajutes moterys viliasi, kad iš daugiau nei pusės milijono miesto svečių, kurių tikimasi sulaukti per olimpines žaidynes, nors dalis jų susivilios specialiomis „olimpinėmis“ paslaugų kainomis ir nebijos užsukti į Rio de Žaneiro „sekso prekybos centrą“.
Moterys viliasi, kad nors kiek užsidirbs – mat šalyje siaučiant šį tūkstantmetį didžiausiai ekonominei krizei prostitučių pajamos gerokai sumažėjo.
Be to, uždarbiauti į Vila Mimozą suplūdo daug finansinių sunkumų slegiamų moterų. Klientų sumažėjo, o konkurencija padidėjo. Mat naujosios kvartalo darbuotojos yra pasiryžusios bet kam, kad tik uždirbtų bent keletą realų.
Senųjų Vila Mimozos darbuotojų teigimu, naujokės net pasiryžusios seksui be jokios apsaugos.
Daugiau nei dešimtmetį prostitute dirbanti Aline Docinha (39 m.) prisiminė, kad prieš Brazilijos ekonominę krizę kasdien aptarnaudavo nuo šešių iki aštuonių klientų.
Dabar ji džiaugiasi, jei per dieną pasirodo bent vienas. Dažnai pasitaiko dienų, kai po dvylikos valandų klientų medžioklės Aline kulniuoja namo neužsidirbusi nė cento.
Moteris neslėpė labai norinti, kad olimpinės žaidynės jai ir jos likimo sesėms būtų kur kas pelningesnės negu prieš 2 metus vykęs pasaulio futbolo čempionatas.
„Mes tiek daug tikėjomės. Visi sakė, kad paklausa bus didžiulė. Manėme, kad praturtėsime. Gatvėse įtaisėme didelius televizorių ekranus, kad vyrai galėtų žiūrėti futbolą, įrengėme kepsnines, rengėme braziliškos muzikos vakarėlius. Bet mažai kas ateidavo.
Pasaulio čempionato metu beveik visos gatvės buvo tuščios.
Manau, kad užsieniečiai bijojo traukti į tokią vietą kaip ši – toli nuo paplūdimių ir viešbučių. Be to, turbūt jie bijojo pasigauti kokių nors ligų“, – svarstė Rio de Žaneiro raudonųjų žibintų kvartalo senbuvė.
Moteris pasakojo, kad prieš dvejus metus Vila Mimozoje pasirodė tik keli neturtingi argentiniečiai bei urugvajiečiai ir derėjosi dėl kiekvienos suteiktos paslaugos. Apie vakariečius turtuolius, kurių taip tikėjosi sulaukti čempionato metu, moterys galėjo tik pasvajoti.
Dabar Vila Mimozos darbininkės nebepuoselėja didelių vilčių ir per olimpines žaidynes norėtų užsidirbti bent tiek, kad galėtų apmokėti būtiniausias sąskaitas.
G.Alves namuose laukia dvi mažametės anūkės, 22 metų duktė, studijuojanti žmogiškuosius išteklius, ir serganti 89 metų motina. Kad jas išlaikytų ir apmokėtų sąskaitas, Gabrielai reikia kasdien uždirbti 250 realų (69 eurus), bet ji gauna vos pusę šios sumos.
„Vienai mano anūkei reikia specialios priežiūros, su manimi gyvena ir mano motina.
Nors mano šeimai nepatinka tai, ką darau, ji yra priklausoma nuo mano pajamų.
Praėjusią savaitę jaučiausi beviltiškai – mažai trūko, kad būtų išjungtas elektra, telefonas ir televizija. Neturėjau pinigų dujoms.
Tuomet paskutinę minutę atėjo vaikinas ir sumokėjo už penkis „darbo planus“. Taip galėjau apmokėti visas sąskaitas. Po visko aš parklupau ant kelių ir dėkojau Jėzui už tai, kad mane apsaugojo“, – pasakojo G.Alves.
Moteris pasakojo, kad taip sunku dar nėra buvę, todėl dauguma kvartale dirbančių moterų jaučiasi atsidūrusios beviltiškoje situacijoje. Dar labiau neramu dėl artėjančios sporto fiestos – kas bus, jei pasikartos futbolo čempionato scenarijus ir niekas į neužsuks į Vila Mimozą?
Parengė Toma Aleksėjūnaitė
