Kelis šimtus interviu iš savo kūną pardavinėjančių studenčių paėmusi profesorė teigė, kad katalikiškoje Lenkijoje prostitucija įgijo naują maskuotę šelpėjų pavidalu.
Anksčiau tiek tokias paslaugas teikiančios studentės, tiek joms mokantys vyriškiai tiesiogiai buvo siejami su prostitucija.
Tačiau dabar, anot sociologės, studenčių prostitucija slepiama po kauke, kurią mielai užsidėjo visa visuomenė.
Profesorei pritarė ir Visuomeninės profilaktikos centro direktorius, sociologas Mariuszas Jedrzejka.
Jis pastebėjo, kad dviveidiškai elgiasi ne tik parsidavinėjančios studentės ir jų klientai, bet ir visi tautiečiai, rėmimą liovęsi tapatinti su prostitucija.
Iš tikrųjų, anot jo, tai yra viena prostitucijos formų – parsidavinėjimas „baltomis pirštinėmis“.
Kad studenčių atsilyginimas už rėmimą intymiomis paslaugomis nebelaikomas gėdingu užsiėmimu, sociologė E.Michalowska nustatė iš tarpininkavimo paslaugas teikiančių tinklalapių.
Anksčiau norintys šelpti studentes ir už tai gauti intymias paslaugas skelbimus įkeldavo į pažinčių portalus, o dabar skelbiasi specializuotuose tinklalapiuose.
Populiariausias tinklalapis sexstudent.pl netgi reklamuojasi kaip „tinklalapis tik dosniems rėmėjams ir jų ieškančioms studentėms“.
Jo savininkai ne tiktai nesigėdija tokios veiklos, bet ir aukština studenčių rėmimą kaip galimybę su jomis patirti įvairių nuotykių, pamatyti pasaulį ir užsidirbti pinigų mokslams.
Be to, tinklalapyje yra specialios skiltys, kuriose pateikiami patarimai, kaip suvilioti galimą šelpiką, kaip elgtis, kad jam nenusibostum, kaip būti geresnei už konkurentes.
M.Jedrzejkos manymu, tokių specializuotų tinklalapių atsiradimas liudija, kad studenčių rėmimas už tai tikintis intymių paslaugų nebėra tabu ir tapo visuotinai priimtina bendravimo norma.
Kas penkta studentė Lenkijoje – prostitutė. Ar iš tiesų taip gali būti?
Kad „sponsorečių“ skaičius aukštosiose mokyklose auga tarsi cunamio banga, tautiečius prieš penkerius metus perspėjo Vroclavo universiteto sociologas profesorius Jacekas Kurzepa.
Tai jis, atlikęs išsamius tyrimus Lodzės regione, paskelbė sukrečiantį apibendrinimą – kas penkta šalies studentė išsilaiko ar prisiduria pragyvenimui parsiduodama turtingiems vyrams.
J.Kurzepa prostitucijos reiškinį aukštosiose mokyklose įvardijo kaip „universituciją“.
Ne visi sociologai sutiko su tuo, jog tiek daug studenčių užsiima prostitucija, tačiau dauguma pripažino, kad tai labai paplitęs reiškinys.
E.Michalowska tvirtino, jog „sponsoretėmis“ dažniausiai tampa ambicingos, gerai besimokančios studentės, atvykusios iš provincijos.
Jos tokį savo sprendimą motyvuoja noru investuoti į save.
Taip užsidirbdamos jos esą turės daugiau galimybių susitelkti į mokslus, lankyti papildomas paskaitas, kalbos kursus, sporto klubą, grožio saloną, teatrą.
Profesorė mano, jog šios studentės dažniausiai yra klaidingai įsitikinusios, kad intymus atsilyginimas vyrams už rėmimą yra tik laikinas užsiėmimas, sezoninė veikla.
Sociologai mano, kad tokiu šelpimu pagrįsta prostitucija vis dėlto labai pakeičia studenčių psichiką.
Dauguma jų prisipažino profesorei nebetikinčios tyra meile, o dalis neslėpė patyrusios rimtų psichikos sukrėtimų.
Pastarosios studentės pasakojo įsimylėjusios savo rėmėjus ir vylėsi, kad jie paliks savo šeimą ir jas ves, bet patyrė šoką suvokusios, jog vyriškiams tai buvo tik vartotojišku principu „perku–parduodu“ pagrįstas žaidimas.
Varšuvos psichoterapeutas Krzysztofas Blazejewskis papasakojo, kad jo pacientėmis vis dažniau tampa moterys, kurios studijuodamos parsidavinėjo vadinamiesiems rėmėjams.
K.Blazejewskio nuomone, dalis tokia prostitucija užsiimančių studenčių į rėmėją žiūri kaip į geidžiamą globėją, užtarėją, nes yra užaugusios šeimose, kuriose joms trūko dėmesio ir šilumos.
Tokių merginų tėvas neretai būna alkoholikas arba jų namuose vyrauja šalti santykiai.
Sociologė E.Michalowska išsiaiškino, kad net trečdalis studenčių rėmėjų susiranda ne dėl pinigų trūkumo, o dėl kitų priežasčių.
Užaugusioms tik su motina toks rėmėjas atstoja tėvą, kitos ieško nuotykių, o kai kurios studentės tokiu būdu nori pakelti savo vertę.
Pastarosios esą tampa savotiškai priklausomos nuo klientų pagyrų, pasijunta vertingos, reikalingos.
Psichoterapeutas K.Blazejewskis įžiūri ir tam tikrą dalies merginų infantilizmą – suaugusiam žmogui būdingą vaikiškumą. Mat studentės, tarsi maži vaikai, užsigeisto daikto ar kelionės nori čia ir dabar ir siekdamos jį įsigyti ryžtasi ieškoti šelpėjo.
O rėmėjai studentėmis domisi ne tiktai dėl jų jaunystės, bet ir dėl idealizuoto įsitikinimo, kad jos įdomesnės, originalesnės už neišsilavinusias merginas ir rimtesnės, ištikimesnės, nes susitelkusios į mokslus.
Bet sociologė E.Michalowska įsitikinusi, kad tokia nuomonė apie studentes ne visada atitinka tikrovę. Per profesorės tyrimą kas penkta studentė pasisakė turinti intymių ryšių ne su vienu, o su keliais partneriais.
Nereta studentė netgi prisipažino turinti ir širdies draugą, tačiau slapta, o kartais ir jam žinant, susitikinėja ir su rėmėjais.
„Rėmėjiška prostitucija greičiausiai yra šių laikų atspindys“, – mano E.Michalowska, nustebinta kai kurių studenčių prisipažinimo, kad širdies draugas žino apie tokią jų veiklą ir nesmerkia.
Profesorė susidarė nuomonę, kad daliai studenčių susirasti rėmėją yra savotiškas garbės reikalas, savos vertės įrodymas.
„Kai visuomenėje ima vyrauti vartotojiški „perku–parduodu“ santykiai, stebėtis, kad intymumas irgi tampa preke, turbūt nebereikėtų“, – apibendrino sociologė E.Michalowska.
Blogiausia, anot jos, kad tokio studenčių rėmimo tikintis atsilyginimo intymiomis paslaugomis problema nedomina jokių partijų, net katalikiškų, nes oficialiai tai nėra prostitucija ir esą nekelia visuomenei žalos.
„Tai – mano kūnas ir tiktai aš pati sprendžiu, ką su juo daryti, – žurnalui „Newsweek“ pareiškė 22 metų studentė Maria, paklausta, kodėl ryžosi parsidavinėti.“
Baigusi mokslus ji ketina grįžti į gimtąjį miestelį ir padėti tėvams šeimos versle. „Ištekėsiu, pagimdysiu vaikų ir būsiu laiminga žmona“, – savo svajones išsakė Maria.
Ji neslėpė prisibijanti tik to, kad apie jos slaptą veiklą nesužinotų tėvai ir giminaičiai. Maria didžiuojasi, kad išsilaiko pati ir mokslams neprašo paramos iš tėvų, o iš rėmėjų pinigų įstengia išsinuomoti butą, keliauti ir net susitaupė automobiliui.
Lenkai dėl tokios prostitucijos suklestėjimo kaltina ne tik pasaulines vartotojiškas tendencijas, bet ir katalikiškos visuomenės polinkį „nematyti“ kai kurių problemų.
Lenkijoje tiek prostitucija, tiek viešnamių steigimas yra draudžiami, tačiau šis verslas klesti, nes viešnamiai yra įregistruojami kaip legalios bendravimo agentūros.
Nors visiems akivaizdu, kad tokiose agentūrose bendraujama ne intelektualiai, o intymiai, nei valdžia, nei Bažnyčia dėl to neprotestuoja.
Visuomenė ir valdžios atstovus, ir Bažnyčią kaltina dviveidiškumu.
Mat politikai prieš rinkimus demonstruoja meilę žmonai ir vaikams, o patekę į Seimą neretai patys elgiasi kaip studenčių rėmėjai.
Visi kunigai skelbiasi prisiekę skaistybę, o dalis jų turi meilužes ar meilužius, lankosi viešnamiuose, tvirkina vaikus.
