Padalijus prezervatyvų kiekį iš sportininkų skaičiaus kiekvienam olimpiados dalyviui tenka po 37 sargius.
Per 16 dienų, kol nuo vasario 9 iki 25 dienos vyks žaidynės, kasdien kiekvienas atletas „privalės“ mažiausiai du kartus pasinaudoti organizatorių dovanėlėmis – vidutiniškai turės po 2,3 prezervatyvo per parą.
Žinant, kad beveik pusė sportininkų yra moterys, ši statistika dar padvigubėja.
Tiesa, brazilai Rio de Žaneiro žaidynėse 2016 metais buvo pasirūpinę ne tik vyrais, bet ir moterimis: tąsyk buvo skirta 350 tūkstančių vyriškų prezervatyvų, 100 tūkstančių moteriškų prezervatyvų ir 175 tūkstančiai pakuočių lubrikantų.
2014-ųjų Sočio žaidynių dviejuose olimpiniuose kaimeliuose rusai išdalijo 10 tūkstančių sargių mažiau nei šiemet Pietų Korėjoje.
Nors olimpiniuose kaimeliuose daugiausia dėmesio skirta sportininkų pasirengimui startams – begalė sporto salių, treniruokliai, visą parą veikiančios maitinimo vietos ir net įvairių koncesijų maldos namai, nepamirštami ir sekso reikalai.
Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių organizatoriai teigia, kad rūpinsis ir žiūrovų saugiu seksu, – sporto objektuose bei tualetuose bus sudėti prezervatyvai, kuriuos sirgaliai galės pasiimti nemokamai.
Pietų korėjiečiai neaplenkė tik vienintelių – vasaros žaidynių Rio de Žaneire rengėjų. Brazilijoje organizatoriai atletams išdalijo net 450 tūkstančių prezervatyvų: kiekvienam atletui atiteko po 42 sargius.
Dabar jau juokaujama, esą ne pagal olimpinius standartus neįtikėtinai daug prezervatyvų sportininkams skyręs Tarptautinis olimpinis komitetas siekė, kad Rio de Žaneiro sporto fiesta į istoriją įeitų ir kaip vienas nešvankiausių renginių.
Net jeigu kiekvienas sportininkas kasdien seksu mėgavosi bent po du kartus, viso prezervatyvų arsenalo jiems vis tiek nepavyko panaudoti.
Nors kiekvienas olimpinėse žaidynėse dalyvaujantis sportininkas siekia pademonstruoti geriausius rezultatus ne lovoje, bet aikštynuose ir salėse, niekam ne paslaptis, kad olimpiniai kaimeliai garsėja paleistuvystėmis.
Todėl gal ir nieko stebėtina, kad saugaus sekso priemonių skaičius olimpiniuose kaimeliuose kasmet vis didėja.
Kada prasidėjo prezervatyvų, skiriamų geriausiems pasaulio sportininkams per olimpines žaidynes, skaičiavimas? 1988-aisiais Seule (Pietų Korėja).
Tą kartą sporto šventės dalyviams buvo paskirta 8,5 tūkstančio prezervatyvų. Panaudotų apsisaugojimo priemonių tuomet buvo randama net ant olimpinio kaimelio namų stogų.
Nuo to laiko seksas lauke olimpiniuose kaimeliuose uždraustas. O ką sportininkai daro savo lovose – tik jų reikalas.
Olimpinis komitetas į tai nesikiša, tačiau skelbiasi esąs tik už saugų seksą.
Todėl 1992-aisiais Barselonos (Ispanija) olimpinėse žaidynėse olimpiečiai galėjo nemokamai naudotis 90 tūkstančių prezervatyvų.
Tiek pat jų buvo panaudota ir 2000-aisiais Sidnėjuje (Australija).
Tiesa, iš pradžių žaidynių rengėjai buvo užsakę tik 70 tūkstančių prezervatyvų, tačiau varžyboms įsibėgėjus jų pritrūko, tad iškart buvo nupirkta daugiau apsaugos priemonių.
Buvęs amerikiečių olimpinės rinktinės narys šaulys Joshas Lakatos (45 m.) yra prisipažinęs, kad tokių paleistuvysčių kaip Sidnėjuje nebuvo matęs per visą savo gyvenimą.
„Mano butas buvo tarsi bordelis“, – neslėpė J.Lakatos.
O štai jo tautietė, moterų futbolo rinktinės vartininkė Hope Solo (36 m.) po 2008-aisiais įvykusių Pekino olimpinių žaidynių Kinijoje pasakojo mačiusi, kaip sportininkai mylisi tiesiog ant žolės visai šalia namų.
Viena apsisaugojimo priemones gaminanti kompanija, 2004-ųjų olimpinių žaidynių Atėnuose (Graikija) dalyviams padovanojusi 130 tūkstančių prezervatyvų, pasiskelbė, kad dovana skirta „pasaulio sporto elito pasirodymams pagerinti arenose ir po antklodėmis“.
Tokie pareiškimai tik dar labiau pakursto kalbas, kad olimpiniai kaimeliai geriausiems pasaulio sportininkams – tarsi laukiniai Vudstoko festivaliai, garsėję savo laisva dvasia.
Net patys sportininkai pripažįsta, kad per olimpiadą padidėja ir fizinis, ir seksualinis aktyvumas.
O kai kurie netgi drąsiai tvirtina, kad olimpiada – sekso ir nevaržomų malonumų fiesta.
Australijos šauliui ir olimpiniam čempionui Russellui Markui (54 m.) tai neatrodo keista. Juk olimpiniai kaimeliai yra daugiausia testosterono – hormono, skatinančio fizinį ir seksualinį aktyvumą, – pripildyta vieta visoje Žemėje.
Brazilijoje – sekso paslaugų išpardavimas
Valanda sekso – 60 realų, arba šiek tiek mažiau nei 12 eurų. Pusvalandis grupinio sekso – po 40 realų (po 11 eurų) kiekvienai jame dalyvaujančiai moteriai. Valanda grupinio malonumo – 80 realų (22,25 euro). Štai toks specialus olimpinis meniu likus porai savaičių iki olimpinių žaidynių pradžios buvo siūlomas visiems į Braziliją atvykstantiems geriausiems pasaulio atletams ir visiems šventės svečiams.
Didžiausios pasaulio sporto šventės proga Brazilijos prostitutės beveik per pusę sumažino savo paslaugų kainas. Taip jos tikėjosi pritraukti kuo daugiau klientų, kurių taip trūko 2014 metais, kai Brazilijoje vyko Pasaulio futbolo čempionatas.
Priešingai nei tikėtasi, Brazilijoje legaliu laikomas verslas ne tik nesuklestėjo, bet ir per dvi futbolo čempionato savaites gerokai apmalšo. Tomis dienomis net ir karštakraujams vietos vyrams įvykiai ant vejos rūpėjo kur kas labiau nei seksas.
Todėl artėjant kitam svarbiam pasauliniam sporto renginiui prostitutės nusprendė elgtis apdairiau – panašiai kaip prekybos centrai olimpinių žaidynių proga pateikti klientams specialius pasiūlymus.
„Olimpieti! Atvyk pažinti „Mimosa Village“, – ragino anglų kalba išspausdintos ir Rio de Žaneire platinamos skrajutės.
Taip Brazilijos prostitutės kvietė visus sportininkus neaplenkti garsiojo raudonojo kvartalo „Mimosa Village“. Tai – aptriušęs kvartalas su daugybe nušiurusių sekso lizdelių, kurie dažnai skendi tamsoje.
Seniausiame ir didžiausiame prostitučių kvartale veikia daugiau nei 70 barų ir naktinių klubų, o juose kasdien pluša per 3 tūkstančius įvairiausių kūno formų ir amžiaus moterų.
„Čia yra moterų kiekvieno skoniui – juodaodžių, baltaodžių, stambių, subrendusių – kokių tik norite. Galite vaikštinėti aplink ir ieškoti tos, kuri jums labiausiai patiks. Čia, kaip ir bet kuriame prekybos centre, dabar galima rasti puikių pasiūlymų, ir mes sumažinome kainas. Kitos tokios vietos kaip ši nerasite visame Rio. Todėl atraskite šiek tiek laiko ir užsukite“, – taip „Mimosa Village“ reklamavo čia prostitutėmis dirbančios moterys.
Beje, vyrams ir transvestitams „Mimosa Village“ kvartale save pardavinėti uždrausta. Taip siekiama, kad seniausias raudonųjų žibintų kvartalas mieste išlaikytų tradicijas ir būtų laikomas tik heteroseksualių lytinių santykių vieta.
Čia dirbančios merginos ir moterys visus susižvejotus klientus vedasi į už barų esančius apleistus mažyčius buduarus. Juose dažniausiai tėra lova, čiužinys ir šiukšliadėžė. O per plonas sienas aiškiai girdėti, ką klientai išdarinėja kituose kambarėliuose.
Apleistas kvartalas garsėja ir kitais nešvariais užsiėmimais – dideliu nusikalstamumu, narkotikų prekyba. Todėl nieko nuostabaus, kad turistai čia koją kelia nedrąsiai.
Parengė Toma Aleksėjūnaitė
