Tailando sostinės priemiesčiu neretai vadinamame Nontabūryje prieš porą metų duris atvėrusio muziejaus „This is us“ („Tai mes“) įėjimą puošia užrašas: „Daugiau jokių siuvimo mašinų“.
Šis pigią darbo jėgą išnaudojančiose įmonėse vergaujančių moterų šūkis, simbolizuojantis reikalavimą dirbti trumpesnėmis nei 12 valandų pamainomis, virto ir sekso paslaugų teikėjų simboliu.
Neįprastas muziejus pristato ilgametę Tailando sekso industriją – jos istoriją, kultūrą ir sekso paslaugų teikėjų įgūdžius.
Manoma, kad pirmasis viešnamis Tailande buvo įkurtas 1680 metais.
Tarp daugybės eksponatų muziejuje galima pamatyti striptizo šokėjų stulpus, prezervatyvus, įvairius sekso žaisliukus.
Kita ekspozicijos dalis šlovina prekybos seksu indėlį į šalies ekonomiką.
Į šį muziejų ilgą laiką buvo galima patekti tik susitarus iš anksto, tačiau dabar jis atviras visiems.
Muziejų įsteigė ir jam vadovauja labdaros organizacija „Empower“ (liet. „Suteikti galios“), kuri rūpinasi Tailando sekso versle dirbančių moterų teisėmis.
Priešingai nei dauguma kitų organizacijų, ši neragina moterų liautis pardavinėti savo kūną.
1985-aisiais įkurtos labdaros organizacijos „Empower“ sumanytoja, dabar jau 70-metė Chantawipa Apisuk – Harvardo teisės mokyklos absolventė.
Jos tikslas – pristatyti sekso industriją be jokių išankstinių nuostatų ir sugriauti vyraujančius mitus.
Pasak Ch.Apisuk, tai ypač svarbu pristatyti tiems, kurie mano, kad sekso darbuotojai visuomet yra išnaudojami ir šią profesiją renkasi tiktai spiriami didelės bėdos.
Ch.Apisuk įsitikinusi, kad sekso darbuotojai turi turėti tokias pat teises kaip ir kiti dirbantys žmonės.
„Tai normalus darbas. Sekso darbuotojai nėra aukos. Sekso paslaugų teikėjai nori turėti teises – teisę būti piliečiu, eiti į mokyklą, sveikatos priežiūros įstaigas“, – sakė pagyvenusi moteris.
Ant muziejaus sienos aprašoma, kaip prekyba seksu Tailande suklestėjo per Vietnamo karą.
Skelbiama, kad užsitarnautas atostogas ar reabilitacijos savaites Tailando viešnamiuose praleido maždaug 700 tūkstančių amerikiečių karių.
„Sekso paslaugų teikėjai prisitaikė prie naujų klientų: išsiaiškino valiutų keitimo kursus, kariuomenės rangų reikšmes, rokenrolą, žargoną ir teikia paslaugas jauniems amerikiečiams, sutraumuotiems karo ir skubantiems pasimėgauti savo savaite prieš sugrįžtant į karą“, – rašoma ant sienos.
Ten pat skelbiama, kad iki 1975-ųjų pabaigos dėl Vietnamo karo Tailando sekso paslaugų teikėjai savo šaliai kasmet uždirbdavo apie 16–28 milijonus JAV dolerių (13–22,6 mln. eurų).
Pirmasis muziejaus eksponatas – 400 metų senumo Kinijos prekybos laivo Tailande paveikslas. Laive matyti mediniai kibirai, pilni ryžių.
Būtent jais jūreiviai ir susimokėdavo už sekso paslaugas.
Pasak muziejaus įkūrėjos, tuo metu teikti sekso paslaugas buvo legalu.
Už seksą jūreiviai turėdavo susimokėti 15 kilogramų ryžių. Toks kiekis ryžių dabar kainuoja šiek tiek daugiau nei 27 eurus.
„Paslaugų kaina nepasikeitė iki šiol“, – patikino Ch.Apisuk.
Moteris pripažino, kad daugelis sekso darbuotojų yra priversti dirbti šį darbą. Tačiau kad nesijaustų išnaudojami, Ch.Apisuk nuomone, jiems turėtų būti daugiau mokama, be to, jie turėtų daugiau nusimanyti apie rinkodarą.
Nors Tailande prostitucija jau daugiau nei pusšimtį metų yra nelegali, manoma, kad čia savo kūną pardavinėja maždaug 250 tūkstančių žmonių, dauguma moterų.
