Vynuogės maistui jau buvo vartojamos 8000 m. prieš Kristų. Iš jų buvo spaudžiamos sultys, todėl tikėtina, kad atsitiktinai gautas vynas paplito daug anksčiau, nei liudija archeologiniai radiniai. 2011 m. archeologai Pietų Armėnijoje atrado vyno daryklą, kurioje vynas gamintas prieš 6000 metų.
Pirmiausia vynas gamintas iš laukinių vynuogių, kultūrinių vynuogių kauliukai, rasti Gruzijos teritorijoje, datuojami 5000 m. prieš Kristų. Gali būti, kad vyno gamyba prisidėjo ir prie augalų kultūrinimo.
Egipte vynas gamintas 3000 m. iki Kristaus, tačiau, palyginti su graikų vynu, kuris buvo labai vertinamas, jo skonis buvęs prastas. Senovės graikai vyną prieš gerdami skiesdavo atšaldytu ar net karštu vandeniu.
1980 m. Kinijoje rasta vyno, išpilstyto į butelius apie 1300 m. prieš Kristų. Iš Kinijos ir Japonijos kilęs gėrimas sakė taip pat yra vienas seniausių, jį galima vadinti stipriu alumi.
Alus Egipte ir Irake buvo geriamas jau prieš 5000 metų. Pasak legendos, graikų vynuogių ir vyndarystės dievas Dionisas paliko Mesopotamiją, nes jos gyventojai labiau mėgo alų. Šumerai net 40 proc. grūdų derliaus sunaudodavo alui gaminti. Tai buvo labai svarbus maisto šaltinis, kuriame gausu B grupės vitaminų.
Viduramžiais vokiečiai alui gaminti ėmė naudoti mieles. Jų alus buvo labai panašus į gaminamą šiais laikais.
Lietuvoje naminis alus daromas nuo XI amžiaus, o XVI a. atsirado alaus bravorų, XIX a. pradėta alų gaminti pramoniniu būdu. Viena seniausių daryklų yra „Biržų alus“, įkurta 1686 metais. Lietuviai alų daugiausia gamina iš miežių, deda apynių, o Žemaitijoje dar paplitęs iš duonos daromas alus.
Midų gėrė senovės egiptiečiai, graikai ir romėnai. Viduramžiais jis paplito Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Tai nestiprus medaus skonio gėrimas, gaminamas fermentavimo būdu ir brandinamas ąžuolinėse statinėse. Dabar jį Lietuvoje gamina įmonė „Lietuviškas midus“.
Žinoma, kad gėrimą iš medaus gamino ir Centrinės Amerikos indėnų majų gentis, jų civilizacija klestėjo 250–990 metais. Į šį gėrimą jie dėdavo rupūžę Bufo marinus. Ji išskiria haliucinogeną dimetiltriptaminą. Šis gėrimas buvo geriamas religinių ritualų metu.
Stipresni alkoholiniai gėrimai atsirado išmokus distiliuoti. Manoma, kad spiritą arabai pagamino VIII, o europiečiai – XII amžiuje. Šaltiniuose degtinės atsiradimo data skiriasi. Vienur minimas IX, kitur – XI amžius.
Lietuviai ją ėmė gaminti XIV–XV a. Ji davė pradžią ir tradiciniam lietuvių gėrimui starkai. Tai stiprus gėrimas, gamintas iš rugių ir brandintas ąžuolinėse statinėse. Išmokę varyti degtinę lietuviai ėmė gaminti trauktines, užpilus, kurie naudoti ir kaip vaistai.
XIX a. rusų chemikas Dmitrijus Mendelejevas pasiūlė gaminti 38 proc. alkoholio degtinę, nes manė, kad tai geriausias vandens ir alkoholio santykis. Bet skaičiuoti mokesčius nuo apvalesnio skaičiaus buvo paprasčiau, todėl mus pasiekė 40 proc. stiprumo degtinės gamybos tradicija.
Manoma, kad brendį kinai gamino dar VI a. kaitindami vyną. Į dabartinį panašus brendis, kaip ir viskis, pradėtas gaminti XII–XIII amžiuje, tačiau paplito tik po kelių šimtmečių.
Lietuvoje daugiausia gaminama alaus, vyno, degtinės ir likerio. Lietuva – viena iš Europos Sąjungos šalių, kuri degtinės pagamina daugiausia.
