Varganas tai buvo įnagis, bet jį naudodamas valstietis jau galėdavo susiarti ilgas vagas sėklai suberti. Galėjo apsėti daugiau žemės ir gauti didesnį derlių – net daugiau nei reikėjo jam ir jo šeimai išsimaitinti.
Pirmasis arklas buvo gana paprastas – medinis rėmas ir prie jo vertikaliai pritvirtintas medinis noragas. Arklas tapo išties reikšmingu išradimu, kai žmogus išmoko kinkyti jį traukiančius darbinius gyvulius ir apdirbti geležį. Jaučių, arklių, mulų ar vienkuprių kupranugarių traukiamas arklas su geležiniu noragu giliau skverbėsi į žemę ir buvo gana patvarus.
Naujajame pasaulyje iki Kolumbo arklas nebuvo žinomas, o štai daugelis Senojo pasaulio kultūrų jį vis labiau tobulino. Kinijos valstiečiai apie 5000 m. prieš Kristų sukūrė arklo verstuvą, kuris norago atpjautą dirvos riekę atmesdavo į šalį. Romėnai pirmieji prie arklo pritvirtino atraminius ratus – arklas tapo lengviau valdomas.
Ilgainiui arklą pakeitė geležinis plūgas. Žmonės galėjo išauginti vis daugiau kultūrinių augalų.
Lietuvoje medinį arklą pradėta naudoti III tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje – Šventojoje rasti trys mediniai rankiniai arklai, padaryti iš aptašytų lenktų uosio šakų. Tokį arklą, užsinėręs diržą, traukė žmogus. Jis naudotas vagoms varinėti.
„Tikrojo“ arklo liekanų rasta Latvijoje tyrinėjant Lielvardės Dievukalnio piliakalnį, supiltą I tūkstantmetyje prieš Kristų. Suvalkų apskrityje Šveicarijos kapinyne aptiktame II–III a. jotvingio kape rastas ir kastuvėlio ar irklo pavidalo geležinis noragas. Kaimyninių baltų žemių radiniai leidžia manyti, kad arklą turėjo ir Lietuvos ankstyvųjų piliakalnių gyventojai. VII–VIII a. pradėti naudoti liežuvėlio pavidalo noragai – toks noragas rastas Maišiagalos piliakalnyje. Nuo XIII a. vienadantį arklą ėmė išstumti dvidantė žagrė. Spėjama, kad I tūkstantmečio antroje pusėje, atsiradus dvilaukei ir trilaukei žemdirbystei, ji jau buvo paplitusi. Beveik iki XIX a. pabaigos žagrė buvo pagrindinis arimo įrankis Lietuvoje.
Net ir XX a. pradžioje kai kurie neturtingi valstiečiai tebenaudojo savo pačių pasidirbtas žagres, nes tuo metu krašte jau pradėję plisti plūgai dar buvo gana brangūs ir valstiečiui neprieinami.
