Tabaką indėnai ėmė rūkyti ir kramtyti gerokai anksčiau nei Kolumbas atrado Ameriką – maždaug 1000 m. iki Kristaus. Manoma, kad čia tabakas augo dar 6000 m. prieš Kristų.
Rūkymas buvo paplitęs ir Šiaurės, ir Pietų Amerikoje. Rasta pypkių, pagamintų prieš du tūkstančius metų. Amerikos indėnams tabako rūkymas buvo ritualų dalis – tai liudija ir jų paprotys rūkyti taikos pypkę. Majai manė, kad tabakas yra vaistas nuo daugelio ligų: astmos, peršalimo, galvos ir dantų skausmo, įkandus gyvatei.
Prancūzų diplomatas Portugalijoje Jeanas Nicot tabako į tėvynę parvežė iš Ispanijos. Jau 1560 m. tabaką uostė Prancūzijos diduomenė. Tarp jų buvo ir karalienė Kotryna Mediči (Catherine de Medici), kuriai buvo pasiūlyta pauostyti tabako, kad praeitų galvos skausmai. Iš tiesų tai galėjo padėti, nes šio augalo lapai turi nuskausminamųjų ir raminamųjų savybių.
Greitai tabakas paplito visoje Europoje. 1620 m. Ispanijoje buvo įkurta pirmoji pasaulyje tabako perdirbimo gamykla.
J. Nicot garbei tabako augalas buvo pavadintas Nicotiana. Šiais laikais didžiausios jų plantacijos yra Kinijoje, Brazilijoje, Indijoje.
Vieni gyrė tabako gydomąsias savybes, kiti baudė rūkančiuosius. 1624 m. Romos katalikų bažnyčios popiežius Urbonas VIII grasino atskirti nuo bažnyčios tuos, kurie uosto tabaką. 1634 m. rūkaliai vos nesupleškino Maskvos. Po šio gaisro caras įsakė mirties bausme bausti visus rūkančiuosius. Europoje imta kalbėti ir apie tabako žalą sveikatai.
Vėliau draudimai buvo atšaukti – žmonėms galvas apsukęs tabakas krovė didelius turtus.
Tabako veiklioji medžiaga – nikotinas. Dalis jo rūkant patenka į organizmą ir jį nuodija, sukelia priklausomybę. Mažesniais kiekiais nikotino randama ir kituose augaluose. Tabake jo yra apie 3 procentus. Lietuvoje auga paprastasis, kaimiškasis ir kvapusis tabakas.
Gali būti, kad tabaką naudojo ne tik indėnai. 1976 m. Paryžiuje mokslininkai ištyrė 1881 m. rastą faraono Ramzio II, mirusio 1213 m. prieš Kristų, mumiją. Joje buvo rasta nikotino pėdsakų. Manoma, tabakas naudotas balzamuoti, kad atbaidytų vabzdžius ir stabdytų kūno puvimą. Įrodymų, kad egiptiečiai rūkė, nėra. O Egipte rastos pypkės, matyt, priklausė ne rūkaliams, o opiumo mėgėjams.
Jei egiptiečiai tabaką naudojo balzamavimui, kyla klausimas, iš kur jie jo gaudavo. Matyt, jie buvo tikri keliautojai...
Žinoma, kad į Lenkiją tabako sėklos atkeliavo 1590 m. iš Turkijos. Lietuvoje tabakas taip pat atsirado XVI a. pabaigoje. Matyt, jį atvežė Hanzos pirkliai. Pirmiausia tabaką rūkė tik patys turtingiausi, bet jau XVII a. pabaigoje jis buvo pasiekiamas ir kai kuriems kaimiečiams. XVIII amžiuje lietuviai augino tabaką savo daržuose. Tačiau ėmus kontroliuoti tabako auginimą ir prekybą daug jo užsiauginti nebegalėjo. Manoma, kad pirmoji tabako įmonė buvo įkurta 1828 m. Vilniuje. 1857 m. Kaune įsteigta cigarų gamybos įmonė, o 1879 m. Šiauliuose ėmė veikti tabako fabrikas.
Šiandien su rūkymu itin kovojama. Kasmet nuo jo sukeliamų ligų miršta daugybė žmonių. 1995 m. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas draudžia rūkyti švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose, bendrose gyvenamosiose patalpose, viešajame transporte, renginių, varžybų metu. Nuo 2007 m. sausio 1 d. uždrausta rūkyti ir restoranuose, kavinėse ar kitose žmonių aptarnavimo patalpose.
