Žinoma tik tiek, kad 300 m. prieš Kristų prie vandens ratų Egipte jau sukosi krumpliaračiai, horizontalų judėjimą versdami vertikaliu. Teigiama, kad garsus senovės graikų mokslininkas Archimedas iš Sirakūzų 230 m. prieš Kristų sugebėjo pergabenti net didelius krovinius pasinaudodamas būtent krumpliaračiu. Kinijoje rastos bronzinės krumpliaračių liejimo formos, naudotos 206 m. prieš Kristų–220 m. po Kristaus.
1902 m. narai, tyrinėdami nuskendusių laivų liekanas prie Graikijai priklausančios Antikyros salos, aptiko kažkokį luitą, priklausiusį romėnų prekybiniam laivui, kuris, kaip spėjama, nuskendo 80 m. prieš Kristų. Paaiškėjo, kad šis už šiuolaikinį mechaninį laikrodį gerokai sudėtingesnis mechanizmas sudarytas iš daugybės detalių, tarp jų – ir vienas su kitu sukibusių bronzinių krumpliaračių, jau spėjusių apaugti storu mineralų sluoksniu. Spėjama, kad senovėje įrenginys laikytas medinėje dėžėje.
Mokslininkai išsiaiškino, kad šis vadinamasis Antikyros mechanizmas buvo naudojamas Saulės ir Mėnulio užtemimams nuspėti pagal santykines Žemės, Saulės ir Mėnulio pozicijas. Įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose ne kartą užsiminta apie tokius mechanizmus, bet nieko panašaus daugiau nerasta. Manoma, kad šis mechanizmas išliko, nes nuskendo ir todėl vėliau nebuvo išlydytas.
Tobulėjant technikai krumpliaračio svarba vis didėjo. Jį buvo galima pamatyti pačiuose įvairiausiuose mechanizmuose. Viduramžiais krumplinė pavara su mediniais krumpliais suko girnas, buvo naudojama vėjo malūnuose ir kasyklose. Tokiu principu, kokiu krumpliaračiai dirbo tada, iki šiol veikia daugelis automobilių pavarų dėžių.
XVIII–XIX a. krumpliaratis kartais būdavo piešiamas vokiečių giminės, dažniausiai pavarde Müller (lietuviškai – „malūnininkas“), herbuose. XIX a. viduryje pradėjo skintis kelią į heraldiką – imtas vaizduoti pramonę plėtojančių miestų herbuose. Iš pradžių paplito Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Skandinavijoje, Suomijoje, Baltijos šalyse, vėliau – ir kitur. Sudėtingą mechanizmą ar stakles herbe pavaizduoti sunku, o krumpliaratis, būdamas susijęs su mašinomis ir grafiškai išraiškingas, tam kuo puikiausiai tiko.
Krumpliaratį ir dabar pamatysime Kinijos, Italijos, Vietnamo valstybių herbuose, pusę krumpliaračio – Angolos herbe ir vėliavoje. Net trys nedideli krumpliaračiai pavaizduoti ant skydo, kurį pagarbiai laiko du zebrai Botsvanos herbe. Šis mechanizmas sudaro tarptautinio „Rotary“ labdaros klubo emblemą, vaizduojamas kai kurių miestų, pavyzdžiui, Rusijos Volgogrado ir Izobilno (Stavropolio kraštas), herbuose.
Sunku pasakyti, kada lietuviai pradėjo naudoti krumpliaratį, bet kiekvienas, bent kartą apsilankęs malūne, jau žinojo, kaip šis daiktas atrodo. Tarpukario Lietuvos plakatuose, kviečiančiuose remti savą pramonę, taip pat puikavosi didžiuliai krumpliaračiai.
