Pirmieji popieriaus gamybos įrodymai mus pasiekė iš Kinijos šiaurės, iš Dunhuango miesto. Čia rasta rankų darbo grubių ir šiurkščių popieriaus skiaučių, kurioms daugiau nei 2100 metų. Jos buvo pagamintos iš linų ir šilko atliekų.
105 metais po Kristaus Kinijos imperatoriaus rūmų tarnautojas Cai Lunas pirmasis aprašė popieriaus gamybą. Augalinę žaliavą kinai rankomis trindavo akmeniniuose grūstuvuose su vandeniu. Skystą masę semdavo ant rėmo ištemptu tinkleliu. Kai vanduo nutekėdavo, ant tinklelio likdavo plonas susipynusių plaušų sluoksnis. Jį perkeldavo ant audeklo, nuspausdavo, džiovindavo, lygindavo. Taip buvo gaunamas popieriaus lapas.
Griežtai saugomas popieriaus gamybos būdas plito tik Kinijoje ir Korėjoje, paskui Didžiuoju šilko keliu pasiekė islamo pasaulį. 1151 m. Ispanijoje atsirado pirmasis europinis popieriaus fabrikas.
Kai apie 1450 m. Johannesas Gutenbergas Europoje išrado mechaninį knygų spausdinimą, labai padidėjo popieriaus paklausa. Per 50 metų popieriaus fabrikų padaugėjo šešis kartus. XIX amžiuje juos pakeitė didesnio pajėgumo fabrikai, kurie popieriui gaminti nebenaudojo medžiagų atliekų, tik medieną. Dabar kasmet popieriaus pramonė pasaulyje jos sunaudoja 320 mln. tonų. Nors mediena yra atsinaujinanti žaliava, jos atsinaujinimo tempai yra kur kas lėtesni nei didėja spausdintos produkcijos poreikis. Žaliavų problemą šiek tiek švelnina tai, kad popierių galima perdirbti iki šešių kartų. Popierius yra gana ekologiška medžiaga. Skirtingai nei plastikas, metalas ar stiklas, kompostuojamas suyra per kelias savaites. Todėl ir per pavasario švaros talkas popieriaus randama nedaug.
Lietuvoje seniausi išlikę popieriniai dokumentai yra XIV amžiaus pabaigos Vytauto Didžiojo laiškai. Popierius į Lietuvą buvo įvežamas iš Italijos, Prancūzijos. Pirmoji Lietuvoje amatų įmonė, gaminusi popierių iš medvilninių, lininių ir kanapinių skudurų, savo veiklą pradėjo Vilniuje 1524 metų lapkričio 16-ąją. Ją prie Vilnios upės, Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam leidus, pasistatė šveicarų meistrai Vornartai. XVI šimtmečio pabaigoje Lietuvoje veikė jau keliolika įmonių, tada vadintų popieriaus malūnais. Didesnės popieriaus manufaktūros Lietuvoje atsirado tik XIX amžiaus pirmoje pusėje. Pirmoji angliška popieriaus gaminimo mašina 1854 m. paleista Kučkuriškėse (dabar – Naujoji Vilnia).
1933 m. sausio 12-ąją Kaune, Petrašiūnuose, veiklą pradėjo švedų degtukų tresto pastatytas modernus popieriaus fabrikas. Vilniaus krašte grafas Juozapas Tiškevičius Mūrinės Vokės fabrikui modernizuoti iš Žemaitijos pasikvietė Grigą Kurecą. Jis ėmėsi didesnės įmonės statybos, kuri vėliau pavadinta Grigiškių popieriaus fabriku. Šiuo metu tai moderniausia popieriaus ir celiuliozės gamybos įmonė Lietuvoje. Tačiau Lietuvoje nebegaminamas poligrafinis popierius, jis vežamas daugiausia iš Skandinavijos šalių.
