Legenda pasakoja, jog maždaug prieš 1500 m. Etiopijoje jaunas ožkaganys pastebėjo, kad paskabiusios uogų nuo vieno krūmo jo ožkos tampa ypač energingos – žaidžia it vaikai. Paragavęs tų uogų ir piemuo nenustygo vietoje. Išgirdę jo pasakojimą žalių kavos pupelių pakramtė vienuoliai, tačiau jiems labai nepatiko kartus jų skonis. Nusivylę švystelėjo pupeles į laužą. Netrukus pasklido malonus spragančių kavos pupelių aromatas. Susidomėję vienuoliai kepintas pupeles užpylė verdančiu vandeniu, paragavo ir... pasijuto gavę Dievo dovaną. Ji padėdavo jiems neužmigti ir ištverti ilgas maldų valandas.
XV a. antroje pusėje kava per Meką ir Mediną išplito visoje Arabijoje, o 1510 m. pasiekė Kairą Egipte. 1530 m. Damaske buvo atidaryti pirmieji istorijoje žinomi kavos namai. Pagal arabų tradicijas kavą galėjo virti tik vyrai, moterys turėjo teisę tik mėgautis šiuo gėrimu. Šalyje net galiojo įstatymas, kad po skyrybų neištikimai žmonai vyras galėjo uždrausti gerti kavą.
Arabai suprato, kokį vertingą augalą jie turi, ir uždraudė eksportuoti kavamedžių sėklas. Tačiau piligrimai sugebėjo slapta jų išgabenti, taip kava paplito po visą pasaulį.
XVI a. pabaigoje Venecijos pirkliai atvežė pirmuosius kavos pupelių maišus į Vakarų Europą. Čia pradėjo steigtis kavos namai, olandų ir anglų jūrų pirkliai kavos plantacijas įkūrė daugelyje užjūrio kolonijų.
Ilgą laiką kava buvo labai brangi, todėl įstabaus kvapo ir skonio gėrimo kelis šimtmečius galėjo paragauti tik labai turtingi žmonės – karaliai ir didikai.
1901 m. japonas Sartori Kato pristatė pirmuosius tirpios kavos pavyzdžius. 1938 m. „Nestle“ pradėjo masinę tirpios kavos gamybą.
Šiandien beveik visa pasaulio kava auginama Centrinėje Amerikoje. Metinis pasaulio kavos derlius sudaro 100 milijonų maišų, iš jų ketvirtadalis išauginama Brazilijoje. Štai kaip augo kavos suvartojimas pasaulyje: 1750 m. išgerta 600 tūkst. maišų, 1850 m. – 4 mln., 1950 m. – 36 mln., 1995 m. – 94 mln., 2000 m. – 103 mln. maišų kavos.
Lietuvoje kava pasirodė XVIII amžiaus pradžioje. Pasakojama, kad 1683 m. turkų armija, skubiai traukdamasi iš Vienos, mieste paliko 500 maišų kavos. Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Jono III Sobieskio daliniai didžiules turkiškos kavos atsargas kaip karo grobį parsigabeno namo. Gėrimas iš pradžių priimtas įtariai, bet po truputį didėjo jo gerbėjų gretos.
Sovietmečiu garsėjo Palangos skaitykla, skaitytojams siūlanti puodelį kavos. Šiandien šias tradicijas tęsia knygynai-kavinės. Jos kviečia pasimėgauti nepakartojamais aromatais – naujos vartomos knygos ir mėgstamos kavos. Gera kava visada kviečia sugrįžti, – sako kavos ekspertai.
