Apavą paaukštintu kulnu galima matyti jau senovės Egipto sienų tapyboje. Senovės Graikijoje ir Romoje sandalus su medinėmis ar kamštinėmis platformomis, vadinamąsias koturnas, dažniausiai avėjo aktoriai.
Dabartinių aukštakulnių pirmtakais galima vadinti atviras medines klumpes su kulniukais, kurias viduramžiais avėjo ir vyrai, ir moterys. Tiesa, į šias klumpes buvo kišama ne basa, bet brangiais nepraktiškais bateliais apauta koja. Juos mediniai aukštakulniai turėjo saugoti nuo purvo.
XVI a. aukštakulnius batus, kad koja neišslystų iš balno kilpos, dažniausiai avėjo jojikai. Jie buvo panašūs į šiuolaikinių žokėjų batus, o kulniukas buvo maždaug 3–4 cm aukščio. Netrukus pagal Catherine de Medici pageidavimą „jojiko kulniukas“ tapo stilingesnis, aukštesnis ir plonesnis.
Beje, aukštakulniai batai buvo išrasti ne moterims, o vyrams. XVI a. Europos karaliai jais avėjo norėdami pavaldiniams pademonstruoti savo viršenybę. Karalius Liudvikas XIV avėjo batus ypač aukštu kulnu, nes pats buvo žemo ūgio. O turčiai jais ramiai žengė per balas nesušlapdami kojų. Kurgi ne, jei bato platforma siekė 30 centimetrų!
To meto moterims batai su kulnais buvo draudžiami. Iki pat XVII a. Prancūzijoje veikė įstatymai, draudžiantys „gundyti“ vyrus aukštakulniais bateliais. Vėliau įstatymai švelnėjo – moterims jau buvo leidžiama avėti aukštakulnius, bet ne aukštesniu nei 10 centimetrų kulnu.
XX a. pradžioje, Holivudo aušros metais, išpopuliarėjo batai-laiveliai aukšta pakulne. Vadinamieji holivudiniai laiveliai iki šių dienų yra nepakeičiamas kino žvaigždės įvaizdžio atributas.
Po Antrojo pasaulinio karo prancūzų dizaineris Christianas Dioras (1905–1957) grąžino į madą neįtikėtinai moterišką figūrą išryškinančias sukneles, o su jomis ir elegantiškus batelius aukštu kulniuku. Bendradarbiaudamas su „Dior“ mados namais dizaineris Roger Vivier (1907–1998) 1954 m. sumanė batelius ant plonyčių 7–8 cm aukščio kulniukų. Atrodė, kad jais avėdamos damos neliečia žemės. Bet už tai tenka sumokėti – ne tik pinigais, bet ir sveikata.
„Ko nepadarysi dėl grožio, – sako ortopedas-traumatologas Jurgis Gavelis. – Avėdama aukštakulniais moteris atrodo pasitempusi, pečiai atlošti atgal, didesnė ir išraiškingesnė krūtinė, be to, apvalėja sėdmenys, o ir magiškas kulniukų kaukšėjimas traukte traukia atsisukti ir pažvelgti į tą, kuri praėjo pro šalį. Tačiau jeigu moteris kasdien avės aukštakulnius, skausmai, tegul po dešimties ar penkiolikos metų, primins ant grožio aukuro paaukotą kojų sveikatą.“
Bet ar daug moterų nepavydėjo filmo „Seksas ir miestas“ veikėjai Kerei, aistringai kolekcionuojančiai „Manolo Blahnik“ batelius? Šie aukštakulniai raudonu padu – gryno minimalizmo ir tikros elegancijos pavyzdys. Jie siuvami Italijoje, o kadangi fabrikas mažas, bateliai jau kuris laikas yra mados medžioklės objektas visame pasaulyje. Turtingos klientės, kaip antai Paloma Picasso, Bianca Jagger ar Madonna, telefonu, nė nemačiusios visos kolekcijos, pateikia šūsnis užsakymų.
Lietuvoje bateliai aukšta pakulne įsitvirtino XVIII amžiuje. Mus pasiekusios Vakarų Europos mados diktavo tiek moterų apavo siluetus, tiek formas ar naudojamas medžiagas. Avėdavo aukštakulniais jau ne tik kilmingos damos – atlaidams, vestuvėms ar kitai didesnei šventei juos, kad ir vieną porą visam gyvenimui, stengėsi įsigyti ir valstietės.
