Technikams mintį apie sraigto panaudojimą laivyboje „pakišo“ Archimedas. Jo sraigtas aukštyn kėlė vandenį, tad netrūko pasišovusiųjų jį pritaikyti laivams varyti. XVIII a. viduryje šveicarų matematikas Danielis Bernoulli (1700–1782) iškėlė mintį apie galimybę panaudoti sraigtą laive. Tą patį vėliau pakartojo anglų inžinierius Jamesas Wattas (1736–1819). Bet visi suklupdavo bandydami sumanymą įgyvendinti techniškai.
Idėja vis labiau kaitino konstruktorių vaizduotę, kai jūrose ėmė daugėti garlaivių, varomų nepatogių mentračių. 1812 m. Vienoje paskelbtoje gamtos mokslų studijoje devyniolikmetis čekų kilmės jaunuolis pristatė vandens transporto varomąją jėgą – sraigto formos propelerį, įtaisytą laivo gale. Jo pranašumas, palyginti su mentračiu, buvo tas, kad propeleris dirbo po vandeniu. Bet Josefui Resseliui (1793–1857) pritrūko pinigų technikos studijoms tęsti – jis pasirinko miškininkystę, nors savo išradimą 1826 m. lapkričio 26-ąją užpatentavo.
Po trejų metų iš Triesto uosto išplaukė tokių propelerių varomas laivas „Civetta“. Bet jau po 15 minučių nustojo veikti garo mašina ir J.Resselio kūrinys, nepadaręs įspūdžio jį stebintiems laivybos bendrovių ir karo laivyno atstovams, nuėjo į užmarštį.
1836 m. laivo sraigtą užpatentavo anglas Francis Smithas (1808–1874). Netrukus pagal jo projektą pastatytas sraigtu varomas laivelis buvo sėkmingai išbandytas. F.Smithas įkūrė bendrovę „Propeller Steamship Company“ ir 1836 m. britų Admiraliteto užsakymu pastatė 38 m ilgio 237 t sveriantį sraigtinį garlaivį „Archimedes“ su 2,1 m skersmens sraigtu. Jį suko dvi garo mašinos.
Sraigtu varomą laivą 1837 m. Temzės upėje pademonstravo ir švedų kilmės inžinierius Johnas Ericssonas (1803–1889). Nors britų Admiraliteto šis laivas nesudomino, amerikiečių remiamas J.Ericssonas pastatė didesnį – „Robert F.Stockton“ – ir juo išplaukė į Ameriką. Čia pastatė pirmąjį JAV sraigtinį karo laivą „USS Princeton“. 1845 m. įvyko lenktynės, kuriose rungėsi du britų karo laivai – sraigtu varomas „Rattler“ ir mentratinis „Alecto“. Laimėjus sraigtiniam laivui kelias naujovei tapo visiškai laisvas. Per dešimtmetį net 174-iuose Anglijos karališkojo laivyno laivuose buvo įrengti sraigtai.
O tikrasis laivo sraigto išradėjas, įžvalgusis miškininkas J.Resselis gyvenimą baigė labai nusivylęs. 1852 m. britų Admiralitetas paskelbė, kad skirs premiją tam, kuris sugebės įrodyti, jog išrado laivo sraigtą. J.Resselis pareiškė apie savo autorystę, bet negavo atsakymo. Užklausus paaiškėjo, kad jo dokumentai kažkur dingo. Premija buvo padalyta penkiems anglams, o J.Resselis po penkerių metų mirė nuo vidurių šiltinės, taip ir nesulaukęs savo šlovės valandos.
Lietuvoje laivasraigčius galima pamatyti įvairiuose kateriuose, krovininiuose, keleiviniuose ir žvejybos laivuose, pramoginiuose kateriuose, motorinėse valtyse.
