1834 m. Didžioji Britanija išdavė pirmąjį šaldytuvo patentą Londone gyvenančiam amerikiečiui Jacobui Perkinsui (1766–1849). Jis sukūrė įrenginį, kuris veikė tuo pačiu principu kaip ir dabartiniai šaldytuvai. Kai šaldytuvas vidurvasarį pradėjo gaminti ledą, juo susižavėjęs J.Perkinso kolega įsivyniojęs į skarelę ledo gabaliukų važinėjo po Londoną demonstruodamas miesto gyventojams savo viršininko triumfą. Bet savo išradimo J.Perkinsas niekada nepateikė rinkai.
Pirmąją komerciniu požiūriu sėkmingą šaldymo mašiną 1873 m. pasiūlė vokiečių inžinierius Carlas von Linde, kuris kaip šaltnešį panaudojo amoniaką. 1887-aisiais Pasaulinėje pramonės gaminių parodoje Paryžiuje pirmą kartą buvo eksponuojamas buitinis šaldytuvas. Tai buvo griozdiškas ir neekonomiškas modelis, bet vis dėlto produktai jame dvi tris dienas išsilaikė švieži.
Šiuolaikiniai šaldytuvai atėjo į rinką tik 1910 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai buvo kompaktiniai maisto atsargų sandėliai, kurie naudojo Linde’s aparato šaldymo techniką, bet jos kompresoriai jau buvo varomi elektros energija, o ne garu, kaip vokiečio.
Atsiradus freonui 1930 m. šaldytuvų gamyba paspartėjo, jie paplito po visą pasaulį, o 1940 m. šaldytuvas susijungė su šaldikliu, pavirsdamas dviejų durų dėže – tokia šiandien yra kiekvieno mūsų virtuvėje. Nuo 1990-ųjų ėmus drausti freoną, kaip kenkiantį ozono sluoksniui, dabartiniai šaldytuvų šaldymo agregatai pripildomi izobutano – gamtinės kilmės dujų.
Lietuvoje nebuvo dvaro ar vienuolyno, turtingesnio ūkio ar klebonijos, o mieste rūmų, kur nebūtų buvę ledaunės. Per žiemos speigus į jas buvo prikraunama upių arba ežerų ledo luitų. Kurie neturėdavo specialiai įrengtos ledaunės, ledo luitus sukraudavo į krūvą ir apdengdavo eglišakiais, paparčių lapais, apdėdavo samanomis arba šiaudais, užpildavo durpėmis, pjuvenomis, spaliais ar kitomis ūkio atliekomis. Ledaunėse buvo šaldoma ir nokinama mėsa, valgomieji ledai, vėsinami gėrimai, laikomi vaisiai, uogos ir daržovės.
Sovietų laikais Lietuvoje trūko šaldytuvų, tad neretai žmonės savo maistą laikė maišeliuose už lango. 1963-iaisiais tik 5 proc. Baltijos respublikų gyventojų turėjo šaldytuvus. Buvo nuspręsta šaldytuvų gamyklą statyti vienoje iš jų. Konkurse dalyvavo Latvija, pasiūliusi šaldytuvą metaliniu korpusu, ir Lietuva, kuri suprojektavo šaldytuvą mediniu korpusu. Lietuviškas šaldytuvas buvo sukurtas Vilniaus specialaus konstravimo biure prie „Elfos“ gamyklos ir pavadintas iki šiol garsiu „Snaigės“ vardu.
Konkursą laimėjus Lietuvai Alytuje sparčiai ėmė kurtis gamykla. Tais pačiais 1963 m. buvo pagaminti ir rankiniu būdu surinkti 25 šaldytuvai „Snaigė-1“, o jau 1975-aisiais pagaminta daugiau kaip milijonas šešių modelių šaldytuvų.
