Taip, galima šaipytis iš tokių daiktų, kaip „TwitterPeek“ (200 JAV dolerių kainavęs įrenginys, galėjęs prisijungti vien prie socialinio tinklo „Twitter“), bet S. Westo muziejus tikslas – toli gražu ne pasišaipymas. „Žinome, kad 80-90 procentų inovatyvių projektų bei išradimų nepasiseka ir mes apie juos daugiau niekada nebegirdime. Bet ką mes galima padaryti, tai mokytis iš jų klaidų“ - įsitikinęs Nesėkmių muziejaus įkūrėjas.
Kai kurie muziejaus eksponatai – pavyzdžiai atvejų, kai prekės ženklas bandė keistis, sukurti daugiau produktų variantų – kaip kad balta skaidri bekofeininė „Crystal Pepsi“, bandžiusi savo laimę net du kartus 1992-1993 ir 2015-2017. Kai kurie – keisti ar dabar absurdiškai atrodantys sprendimai, kaip kad vienkartiniai DVD, kuriuos buvo bandyta pritaikyti filmų nuomai, ir kurie galiojo tik 48 valandas, o paskui diską tekdavo paprasčiausiai išmesti.
Bet nepaisant nepasisekimo, visi muziejaus eksponatai bandė kurti inovacijas savo srityje, ir tiesė kelią ateičiai.
Štai pavyzdžiui – 1993-iųjų „Apple Newton“ – delninis kompiuteris-asmeninis asistentas, turėjęs itin kreivai veikiančią programinę įrangą, bandžiusią atpažinti ranka rašytą tekstą (ir dar kainavęs nemažus pinigus) galiausiai privedė iki „iPhone“ ir „iPad“.
Šiame video muziejaus įkūrėjas pasakoja ir apie kitus, savo mėgstamiausius muziejaus eksponatus, tarp kurių – stalo žaidimas „Donaldas Trumpas: Aš grįžau, o tu – atleistas!“, „Telegidas“ (internetas dar prieš interneto laikus), plastikinis „Itera“ dviratis ir t.t.:
Parengta pagal „The Verge“.
