Sparčiausiai ES augantis procentas
Švieslentėje lyginami 28 Europos Sąjungos valstybių mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo rezultatai.
Pagal 2017 m. rezultatus, Lietuva priskiriama vidutinių novatorių ES narių grupei ir yra 16 vietoje; 2016-aisiais buvome 24 vietoje. Lietuvos inovacinės veiklos augimas 2016 m., palyginti su 2010 m., buvo sparčiausias visoje Europos Sąjungoje ir sudarė net 21 proc. Kaimyninės šalys Estija ir Latvija taip pat priskiriamos tai pačiai grupei: Estija užima 15, Latvija – 24 vietą.
Lietuvos inovacijų sistemos stiprybėmis išskiriamos inovacijoms palanki aplinka, žmogiškieji ištekliai ir bendradarbiavimas, silpnosiomis – poveikis pardavimui, patrauklios mokslinių tyrimų sistemos ir intelektinis turtas.
Didžiausias augimo pokytis, lyginant 2016-ųjų ir 2010-ųjų rezultatus, pasiektas šiuose rodikliuose:
· investicijos į netechnologines (be mokslinių tyrimų ir eksperimentinė plėtros/ MTEP) inovacijas (+172 proc.);
· rizikos kapitalo investicijos (+77 proc.);
· inovatyvių mažų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimas su kitomis įmonėmis ar mokslo ir studijų institucijomis (+72 proc.).
Tarp pažangiausių pasaulio valstybių
JAV Kornelio universitetas, Prancūzijos verslo mokykla INSEAD (pranc. Institut Européen d'Administration des Affaires) ir Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) rengia kasmetinę apžvalgą, kurioje įvertinamas 127 valstybių inovatyvumo lygis. Apžvalgoje analizuojami tokie aspektai kaip institucijos, žmogiškasis kapitalas ir MTEP, infrastruktūra, rinkos ir verslo išsivystymas, žinių, technologijų ir kūrybos išeiga.
2017 m. Lietuvai skirta 40; 2016 m. – 36 vieta. Estija užima 25, Latvija – 33 vietą. Pagal inovacijų įeigos rezultatus mūsų šalis užima 34, inovacijų išeigos – 49, inovacijų efektyvumą – 84 vietą. Vertinant atskirus rodiklius, Lietuva yra tarp pažangiausių pasaulio valstybių pagal dirbančių moterų, turinčių magistro ar daktaro laipsnį, dalį (5 vieta), moksleivių-mokytojų santykį vidurinėse mokyklose (8), santykinį ISO 14001 aplinkosaugos vadybos sistemos standarto sertifikatų skaičių (10).
Rodikliai, pagal kuriuos Lietuva susiduria su didžiausiais iššūkiais, yra atleidimo iš darbo išlaidos (100 vieta), bendrojo kapitalo formavimo dalis (100), santykinė bendrų įmonių/ strateginių partnerysčių sandorių dalis (99).
