Technologijų galia: lietuviški lazeriai ir rankas jaučiantys stalai

Nuo seniausių laikų civilizaciją pirmyn veda technologiniai atradimai. Net istorinės epochos vadinamos akmens, geležies arba bronzos amžiais. Šiandien mokslininkai kuria tokias neregėtas medžiagas ir įrenginius, kad XXI amžius oficialiai galėtų vadintis sumaniųjų technologijų era.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2017-10-10 14:44, atnaujinta 2017-10-10 14:52

Štai kodėl viena iš šešių Sumanios specializacijos prioritetinių krypčių Lietuvoje vadinasi „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“. Lietuvių mokslininkų kuriamos inovacijos turi didžiulį komercinį potencialą pasaulinėse rinkose. Tai – fotoninės ir lazerinės technologijos, funkcinės medžiagos ir dangos, konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos bei lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos.

Tarp šviestukų ir išmanių statybų

Lietuvoje kuriamos lazerinės technologijos žinomos ir pripažįstamos tarptautiniu mastu – mūsų fizikai užima 10 proc. pasaulinės mokslinių lazerių rinkos. Tai – tvirtas žingsnis į pasaulinę pramoninių lazerių rinką. Lietuvos lazerių sektoriaus sukurta pridėtinė vertė sudaro apie dvi trečiąsias produkcijos pardavimo kainos.

„Lietuvių mokslininkų potencialas vertinamas užsienio rinkose. Dabar ypač svarbu mūsų mokslininkų žinias kuo platesniu mastu panaudoti pramonėje“, – pabrėžia Lietuvos inovacijų centro (LIC) vadovas dr. Mantas Vilys. Pvz., specifinių savybių turinčių funkcinių medžiagų ir nanotechnologijų srities lietuvių tyrėjai sulaukę plataus tarptautinio pripažinimo metalų korozijos, mikrobiologinio medžiagų degradavimo, nanostruktūrizuotų paviršinių darinių ir elektrokatalizės srityse.

Be to, mūsų mokslininkų atliekami naujų kompozitinių medžiagų ir konstrukcinių medžiagų tyrimai – didelis indėlis siekiant šalies energetinės nepriklausomybės. Naujos technologijos leidžia kurti naujas, energijai mažai imlias statybos konstrukcijas, tobulinti statomų pastatų konstrukcijas ir energetikos sprendinius. Visos šios medžiagos ir technologijos paklausios tarptautinėse rinkose.

Išmanūs net stalai ir trintuvai

Lanksčios produktų gamybos ir kūrimo technologinės sistemos apima virtualų ir medžiagas tausojantį produktų kūrimą, sumanų kūrybos organizavimą, robotiką bei mechatroniką. Svarbu tai, kad vienoje srityje įdiegta technologija gali būti pritaikyta visiškai kitoje pramonės srityje.

Ką manote apie stalą, kuriame įmontuotas ultra garso sensorius – mygtukas, jaučiantis atstumą iki rankos ir pakylantis pasirinkus atitinkamą aukštį? Taip, tai – mūsų kūrėjų darbas. Stalas taip pat veikia ir sujungus jį su išmaniuoju telefonu. Pastarasis leidžia nustatyti norimus stovėjimo ir sėdėjimo laiko intervalus.

Anot M. Vilio, inovacijų komercializavimui Lietuvoje ypač imlios mažesnės bendrovės. Suskaičiuoti netgi startuoliai – mažos įmonės, kurios kuria arba savo veikloje naudoja būtent inovacijas. Anot agentūros „Versli Lietuva“ generalinės direktorės Dainos Kleponės, mūsų šalyje veikia maždaug 400 startuolių.

Du lietuviai sukūrė naują atitikmenų pasaulyje neturintį vertikalų automatizuotą dviračio parkavimo įrenginį. Ši sistema nereikalauja nei žmogaus jėgos, nei elektros. Dviratininkui tereikia įstumti priekinį dviračio ratą į rato fiksavimo mechanizmą. Čia jis automatiškai užfiksuojamas guminėmis trinkelėmis ir stovo viduje įmontuotų spyruoklių keliamas į viršų. Dviratininkas tiesiog viena ranka dviračio sėdynę stumia link stovo.

Nėra ribų išradingumui. Lietuvoje sukurtas tyliausias vaisių ir daržovių trintuvas. Jis veikia net 4 kartus tyliau nei įprasti blenderiai. Naujas bešepetėlinio variklio elektroninis valdymo sprendimas suteikė galimybę išlaikant aukštą sukimosi momentą kone dvigubai sumažinti elektros sunaudojimą plakimui. Tai – „žaliausias“ trintuvas savo kategorijoje.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo dėka verslas visuomenei vis dažniau pristato naujas technologijas, galinčias akivaizdžiai pagerinti žmonių gyvenimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.