Jokios naujovės negali atsirasti be tinklo. IP tinklai susieja kiekvieną asmenį, kiekvieną šalį ir kiekvieną įrenginį, palaikomą naudojant IP. Pasauliniai tinklai leidžia laisvai judėti duomenų srautams ir bendradarbiauti daugelyje sričių nuo gamybos iki sudėtingų procesų.
Vis daugiau kliūčių skaitmeniniams srautams kelia grėsmę teigiamam socialiniam ir ekonominiam interneto potencialui. Atviras keitimasis informacija – didėjančios žinių ekonomikos požymis. Visos suinteresuotosios šalys, įskaitant vyriausybes, įmones, techninę bendruomenę, piliečius ir vartotojus, vaidina svarbų vaidmenį didinant pasitikėjimą pasauliniais tinklais. Privatumas ir saugumas nuo pat pradžių turėtų būti integruotas į technologinį dizainą. Strategijos, skirtos saugoti ir išlaikyti duomenų vientisumą, turi apimti įvairius kylančius pavojus, o politika – užtikrinti naujovių ir pasaulinių duomenų srautų apsaugą nuo tų, kurie siekia padaryti žalą.
Sunkiai suvokiami skaičiai
Jūsų asmeninis technologijų naudojimas ir išlaidų įpročiai gali būti ne tokie įspūdingi, tačiau, jei atsižvelgsime į informacinių technologijų pramonės kaip visumos poveikį visame pasaulyje, gausime stulbinančius skaičius. Pvz., kiekvieną 2016-ųjų dieną buvo sukurta maždaug 2,5 eksabaitų duomenų, o tai lygu 2,5 padauginus iš 1,000,000,000,000,000. Paprasčiau tariant, kiekvieną valandą kompiuteriai gamina duomenis, atitinkančius 22,2 milijono DVD, kurie pilnai apkrauti informacija. Arba galima sakyti, kad kas 60 minučių mes gaminame 14 megabaitų duomenų apie kiekvieną žmogų Žemėje. Tai – itin didelis informacijos kiekis, gaminamas ir saugomas įvairiuose įrenginiuose.
2016 m. technologijų įmonės pardavė maždaug 1,47 milijardo išmaniųjų telefonų, 426,74 milijonus kietųjų diskų, 269,7 milijonus kompiuterių, 174,2 milijonus planšetinių kompiuterių ir 9,7 milijonus serverių. Kas valandą asmenys ir įmonės nuperka maždaug 167,8 tūkstančius išmaniųjų telefonų, 48,7 tūkstančius kietųjų diskų, 30,7 tūkstančius kompiuterių, 19,9 tūkstančius planšetinių kompiuterių ir 1107 serverius. Ir, kaip jūs tikriausiai žinote, dauguma šių technologijų nėra pigios.
Lietuva pasaulio kontekste
Nuo 2001-ųjų Pasaulio ekonomikos forumas rengia Pasaulio informacinių technologijų ataskaitą, kurioje šalys reitinguojamos pagal IT naudojimą – įtinklinto pasirengimo indeksą (angl. „Networked Readiness Index“ arba NRI). Laikui bėgant indeksas vystėsi ir šiuo metu remiantis 53 atskirais rodikliais įvertina tinklo parengties būseną. Naudojant indeksą kiekvienai 139 šalių ekonomikai, kuriai taikoma ši nuostata, galima nustatyti prioritetines sritis, kad socialinės ir ekonominės plėtros vystymui būtų visapusiškai pasinaudota informacinėmis ryšių technologijomis.
2016 m. ataskaitoje pateiktais vertinimais, 139 vertintų pasaulio valstybių sąraše Lietuva užima 29-ąją vietą; Latvija yra 32-ojoje, o Estija – 22-ojoje vietoje. Per metus mūsų šalis pakilo 3 pozicijomis – 2015 m. 143 valstybių tope Lietuva užėmė 31-ąją vietą. NRI indeksas susideda iš atskirų subindeksų, kuriuose mes taip pat užimame neprastas pozicijas: aplinka (36-oji vieta), kurią sudaro politinė ir inovacinė veikla; pasirengimas (42), kuris vertinamas pagal infrastruktūrą, prieinamumą ir įgūdžius; privatus, verslo ir valstybės vartojimas (31) bei ekonominis ir socialinis poveikis (28).
