Gamybos įmonių ateitis tiesiogiai priklauso nuo inovatyvių sprendimų. Todėl Lietuvos verslo konkurencingumas didinamas skatinant naujovių diegimą. Ir tai sekasi neblogai: Europos Komisijos (EK) atlikta analizė rodo, kad 2010-2016 m. Lietuvos inovacijų ekosistema patobulėjo labiausiai iš visų ES valstybių narių
„Lietuvoje gamyba sudaro 22 proc. BVP. Esame stipri pramoninė valstybė“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius. ES gamyba sudaro apie 21 proc. BVP.
Lietuvos, kaip ir kitų ES narių, gamintojai gyvena didžiulės pasaulinės konkurencijos sąlygomis: iš vienos pusės tenka varžytis su šalimis, pasižyminčiomis mažu darbo užmokesčiu, iš kitos – „spaudžia“ aukštą pridėtinę vertę kuriančios valstybės.
„Be inovacijų pramonėje – nėra šansų tobulėti ir atsilaikyti prieš konkurentus, pavyzdžiui kinus. Jie dotuoja verslą ir palaiko mažas kainas. Tuo tarpu mūsų krašte kaštai auga. Tarkime, atlyginimai kyla 15 proc., tačiau pasaulyje dėl to niekas nepradės daugiau mokėti už produktą“, – sako pramonininkų viceprezidentas. Išeitimi lieka – inovacijos.
Atsiperka ir nesėkmės
Inovacijos į pasaulinę rinką išvedė Lietuvos lazerių gamintojus. Statybų sektoriuje naujos technologijos leidžia kurti inovatyvias, energijai mažai imlias statybos konstrukcijas, tobulinti statomų pastatų konstrukcijas ir energetikos sprendinius.
Neatsilikti nuo didžiųjų gamintojų skatinami ir mažieji. „Inovacijos, kurias diegia mūsų klientai savo projektuose, yra itin skirtingos: nuo naujų bekontakčių automobilių plovyklų ar aplinką tausojančių augintinių krematoriumų iki standartinių gamybos įrenginių, užtikrinančių energetinį efektyvumą“, – tendencijas pastebi „Invega“ l. e. gen. direktoriaus pareigas Algis Skiauterė.
Pašnekovas teikia jog tam, kad būtų kuriama kuo daugiau inovatyvių gamybos sprendimų, turėtų ir toliau būti skatinamas privačiojo ir viešojo sektorių bendradarbiavimas ir šalinamos kliūtys, dėl kurių idėjoms sunku pasiekti rinką. Anot jo, tokie alternatyvaus finansavimo šaltiniai kaip rizikos kapitalo fondai gali padėti tradicinei pramonei modernizuotis, kuomet su kapitalu startuoliui yra pasiūloma ir fondų valdytojų patirtis ir ekspertinė pagalba.
„Taip pat itin svarbu kelti žmonių kompetenciją, nes be to neįmanoma pereiti prie naujų technologijų, inovatyvių paslaugų, reikia turėti ir elementariausių tam tikros verslo srities žinių. Šių elementų derinimas veda geriausių rezultatų link“, – teigia A. Skiauterė.
Visų sričių gamintojams brėžiama galimybė tapti „sumaniais“. Jie skatinami ne tik remtis žiniomis ir technologijomis naujiems kokybiškiems produktams kurti, bet ir raginami diegti tokias gamybos sistemas, kurios būtų lengvai atnaujinamos, į kurias būtų lengvai ir greitai integruojamos naujos technologijos ir funkcijos. Juk vienoje srityje įdiegta technologija gali būti pritaikyta visiškai kitoje pramonės srityje.
V. Janulevičius įsitikinęs, kad verslai be inovacijų neturi ilgalaikės perspektyvos. „Į inovacijas reikia investuoti kuo daugiau. Žinoma, ne kiekvienas išradimas pasiteisina rinkoje. Tik 25 – 30 proc. inovacijų atneša naudą, bet jos atperka nenusisekusius 75 proc. Tokie skaičiai ir mūsų praktikoje, ir pasaulinėje statistikoje“, – sekti pasaulinėmis tendencijomis skatina pašnekovas.
