Pažangios technologijos – pagrindas pramonės revoliucijai

Inovacijos reiškia klestėjimą. Jos lemia našumą ir ekonomikos augimą, sukuria naujų ir geresnių darbo vietų galimybes, skatina socialinį judumą ir padeda spręsti pasaulines socialines problemas. Esant didelėms technologinėms ir socialinėms pertvarkoms,

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 16, 2017, 4:38 PM, atnaujinta Nov 17, 2017, 10:01 AM

Europos ekonomikos konkurencingumas ir Europos piliečių gerovė daugiau nei bet kada priklauso nuo mūsų įmonių gebėjimo kurti ir sėkmingai komercializuoti novatoriškus sprendimus.

5 futuristinės gamybos tendencijos

Šiuo metu vykstanti pramonės revoliucija, įprastai vadinama 4-ąja pramonės revoliucija, taip vadinama „Industrie 4.0“ , yra veikiama pažangių technologijų, robotų gamybos, dirbtinio intelekto ir daiktų interneto. Pasaulio ekonomikos forumas teigia, kad nepaisant to, kad iki 2020 m. gamintojams reikės investuoti 267 mlrd. JAV dolerių į daiktų interneto sektorių, 4 pramonės revoliucija vykdo revoliuciją gamyboje pagal penkis aspektus. Vienas iš jų – matymas 360 laipsnių kampu.

Naujos priemonės leidžia įmonėms kurti ir išbandyti situacijas virtualiuoju būdu, modeliuojant procesą ir surinkimo liniją prieš sukuriant faktinį produktą. Produkto kūrimo etapo imitavimas padeda mažinti gamybos trukmę ir užtikrinti, kad gamybos procesas išpildytų bendrovių lūkesčius.

Toliau seka 3D spausdinimas, kuris leidžia vientisą gaminį sukurti naudojant vieną įrenginį. Tai yra esminis pokytis, nes jis suteikia daug daugiau galimybių, kaip suprojektuoti tam tikrą produkto dalį. Tam tikros kategorijos gaminiai, kuriuose paprastai reikia šešių detalių, 3D spausdinimas gali pasiekti tą patį vienu veiksmu be papildomų procesų, tokių kaip suvirinimas ar sraigtai.

Automatizacija yra dar vienas svarbus pramonės ateities aspektas. Maždaug 50 proc. didžiosiose įmonėse gamybos procesų jau yra visiškai automatizuoti. Automatika leidžia pasiekti tikslumo ir našumo lygį, viršijantį žmogaus sugebėjimus aplinkoje, kuri laikoma nesaugi žmonėms.

Be robotų ir virtualios realybės, pramonės sektorius taip pat skatina debesų kompiuterijos ir pažangiųjų jutiklių tobulėjimą. Pažangūs jutikliai gali atlikti tokias užduotis kaip konvertuoti duomenis į skirtingus matavimo vienetus, bendrauti su kitomis mašinomis, įrašyti statistinius duomenis ir atsiliepimus bei išjungti įrenginius, jei kyla saugumo ar našumo problema. Daiktų interneto funkcionalumas suteikia galimybę stebėti ir analizuoti gamybos kvotas, sujungti valdymo kambarius ir sukurti prognozuojamos priežiūros modelius.

Natūralu, kad kuriant geresnį gamybos sektorių su virtualia realybe, robotų technika ir duomenų analize, naudojat pažangią įrangą, kyla svarbus klausimas: kokie žmogiškieji ištekliai bus reikalingi pasibaigus 4 pramonės revoliucijai? Nors ateityje vis dar laukia keletas svarbių iššūkių, pavyzdžiui, kaip robotai priims sprendimus, kaip sąveikausime su jais, kyla viešojoje erdvėje diskusijų, kad galime netekti darbo vietos.

Tačiau vis tik didžioji dalis automatizacijos naudojama tokiam darbui, kuris laikomas nesaugiu ar neįmanomu atlikti žmonėms ir čia robotai gali mums padėti. Manoma, kad panaudojant robotų darbo jėgą, įmonės gali ženkliai padidinti savo produkcijos našumą bei konkurencingumą.

„Tiek Lietuvos verslui, tiek pramonei būtina priimti 4-osios pramonės revoliucijos iššūkius ir pradėti keistis jau dabar. Procesai, kurie vyksta neaplenkia ir Lietuvos, todėl reikia stengtis įvertinti skaitmenizacijos procesų reikšmę, pradėti domėtis robotika, naujais inžineriniais sprendimais. Tačiau reikalinga ne tik diegti technologijas, tačiau būti ir aktyviais jų kūrėjais. Lietuva turi visas galimybes ir aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie gali savo sprendimais nustebinti pasaulį“, – teigia MITA direktorius Kęstutis Šetkus.

Lietuvos inovatyvumas pasaulio kontekste

Lietuva pagal „Bloomberg“ inovacijų indeksą lenkia Baltijos valstybes. Šis indeksas apima 50 inovatyviausių pasaulio valstybių. Jame valstybės vertinamos pagal 7 kategorijas: mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP)_ intensyvumą, aukštos pridėtinės vertės gamybą, produktyvumą, aukštųjų technologijų išsivystymą, aukštąjį išsilavinimą, mokslininkų kiekį ir patentavimo aktyvumą.

Lietuva pagal šį indeksą lenkia Baltijos valstybes. 2017 m. Lietuvai skirta 32 vieta, Estija užima 33 vietą, Latvija – 39. Geriausi Lietuvos rodikliai – aukštojo išsilavinimo (8 vieta) ir gamybos pridėtinės vertės (15 vieta), prasčiausi – patentavimo aktyvumo (42 vieta) ir MTEP intensyvumo (33 vieta) srityse.

Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, pagal Pasaulio konkurencingumo indeksą 2016 m. Lietuva užėmė 35 vietą, o šiemet – 41. Tuo tarpu Estija yra 29 vietoje, Latvija – 54. Pasaulio konkurencingumo indeksas sudaromas, atsižvelgiant į apklausos, atliktos 138 valstybėse, rezultatus ir įvertinus svarbiausius makroekonominius rodiklius bei tris subindeksus: pagrindinių reikalavimų, našumą (efektyvumą) skatinančių veiksnių ir inovatyvumo bei verslo išmanumo.

Pagal naujausius duomenis Lietuva užima lyderės poziciją pagal žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) prevenciją (1 vieta), infliacijos pokytį (1 vieta), muito tarifo dydį (6 vieta). Žemiausios vietos Lietuvai tenka pagal mokesčių politikos poveikį skatinant darbą (121), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką (111), valstybės gebėjimą pritraukti talentingus specialistus (117). Pagrindinėmis kliūtimis verslui vystyti Lietuvoje įvardijami mokesčių dydžiai, darbo teisės apribojimai, valstybės sektoriaus biurokratiškumas.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.