Dėl ko nepatenkinta dūzgia „Bitė“?

Trijų milijonų gyventojų nebeturinčioje šalyje – penki milijonai mobiliojo ryšio abonentų. Mažiausiai trečdalis jau naudojasi išmaniaisiais telefonais. Neribotus pokalbius ir SMS už nebrangaus kepsnio kainą siūlantys operatoriai leidžia suprasti: jų verslas – mobilusis internetas. Tačiau ką daryti, jei nespėji plėsti naršymui skirto 3G tinklo taip greit, kaip konkurentai? Tokioje situacijoje atsidūrusi „Bitė“ nusprendė slėptis. Deja, nepavyko.

„Bitė“ teigia, kad jos 3G tinklas dengia ne 32,2 proc., o net 60 proc. šalies teritorijos.<br>123rf nuotr.
„Bitė“ teigia, kad jos 3G tinklas dengia ne 32,2 proc., o net 60 proc. šalies teritorijos.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gediminas Gasiulis

Jan 13, 2014, 3:41 PM, atnaujinta Feb 17, 2018, 2:52 PM

Praėjusią savaitę Lrytas.lt paskelbus straipsnį apie tai, kad „Bitė“ paprašė nebeskelbti jos tinklo aprėpties žemėlapio Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) svetainėje, operatoriaus atstovai suirzo. Kompanija bandė aiškinti, kad dėl mažiausio 3G tinklo kalti ne jie, o RRT, nes sudarant žemėlapį nebuvo įtrauktos net 70 užregistruotų bazinių stočių. Neįtiko „Bitei“ ir tinklų aprėpties skaičiavimo metodika.

Po kelių dienų nuo straipsnio publikavimo vykusiame RRT ir mobiliojo ryšio operatorių susitikime „Bitės“ atstovai pretenzijų dėl RRT skelbiamos informacijos neturėjo. Tačiau šiandien, paskelbus atnaujintus ryšio aprėpties žemėlapius, „Bitė“ toliau dūzgia: esą jos 3G tinklas dengia ne 32,2 proc. šalies teritorijos, o net 60 procentų.

Pavėlavo į egzaminą

Kompanijos išplatintame pranešime kartojami tie patys kaltinimai RRT. Ir nors „Bitės“ atstovai puikiai žino, kad dėl susidariusios situacijos yra kalti tik jie patys, to nepripažįsta.

Pirmiausia, jie nepaaiškina, kodėl tos 70 stočių nebuvo užregistruotos. Reikalas tas, kad „Bitė“ informaciją apie naujas 3G bazines stotis RRT pateikė tik lapkričio 19 dieną. Visi operatoriai puikiai žino, kad bazinių stočių užregistravimas trunka gerą mėnesį (RRT nurodo, kad šis terminas siekia pusantro mėnesio). Per šį laiką tikrinama operatoriaus pateikta informacija apie bazines stotis, jų nustatymai.

Stoties gali būti neleidžiama eksploatuoti, jei, tarkime, ji skleidžia per didelę spinduliuotę; pasienio zonose įvertinama, ar stotys netrikdys kaimyninių šalių tinklų. Jei stotis tinkama naudojimui, operatoriui dar reikia susimokėti už leidimą ir tik gavusi pasirašytą dokumentą kompanija gali stotį įjungti.

Žemėlapiuose teorinės aprėpties zonos sudaromos tik pagal tą dieną užregistruotas (t.y. galinčias veikti) bazines stotis, nes neregistruotų bazinių stočių tiesiog negalima naudoti.

Operatoriai taip pat puikiai žino, kad tinklų aprėpties žemėlapiai atnaujinami du kartus per metus – pagal gegužės 1 d. ir gruodžio 1 d. duomenis. Tai daroma jau kelerius metus.

Taigi prašydama užregistruoti stotis likus mažiau nei dviem savaitėms iki nustatyto termino, „Bitė“ paprasčiausiai pavėlavo. Ar studentui pavėlavus į egzaminą kaltas dėstytojas?

Neaišku ir kodėl kompanija visas 70 stočių nusprendė įjungti vienu ypu – tokio kiekio stočių pastatymas turėjo užtrukti mažiausiai mėnesį ar net kelis, taigi bent dalį jų buvo galima užregistruoti anksčiau.

Beje, į tą patį „egzaminą“ pavėlavo ir „Omnitel“ – žemėlapiuose nėra įtrauktos 117-a jos 3G stočių bei dešimt 4G stočių. Tačiau šis operatorius dėl mažesnės nei turėtų būti tinklo aprėpties nesipiktina. Mat ir be jų „Omnitel“ turi didžiausią, apie 86 proc. Lietuvos teritorijos dengiantį 3G tinklą.

Pretenzijas reiškia tik viešai

„Bitė“ taip pat nurodo, kad atlikdama skaičiavimus RRT naudoja teorinį modelį, kuris nėra patikrintas praktiniais matavimais. Dėl to, anot kompanijos, tinklų padengimo skaičiavimai yra labai netikslūs bei neatitinka tikrovės.

Keista jau vien tai, kad operatorius piktinasi dėl dalyko, kuriam pats pritarė. Maža to, ta pati metodika taikoma skaičiuojant visų – taip pat ir konkurentų – tinklų padengimą. O ir RRT tinklalapyje nurodoma, kad tai – ne realios, bet tikėtinos ryšio tinklų aprėpties zonos.

Kalbant apie teorinio modelio atitikimą realiai situacijai, RRT atlieka kontrolinius matavimus konkrečiose vietose ir pamatuotą elektromagnetinio lauko stiprį lygina su tame taške apskaičiuotu.

Šios tarnybos atstovai Lrytas.lt atsiuntė kelis tipinių matavimų pavyzdžius, kurie atspindi skaičiavimų paklaidas.

„Gautas išmatuotų verčių sutapimas su apskaičiuotomis yra 68–100 proc. Tai yra, tiek matavimo taškų pateko į taip vadinamą 6 dB tolerancijos zoną. Vidutinės paklaidos neviršija 2,5 dB, matavimų ir skaičiavimų koreliacija svyruoja nuo 85 proc. iki 98 proc., – teigė RRT Radijo ryšio departamento direktorius Mindaugas Žilinskas. – Tokie sulyginimo rezultatai rodo, jog skaičiavimo ir matavimų sutapimas geras.“

Teorinių tinklų padengimo bei realių matavimo rezultatų palyginimas buvo pademonstruotas ir susitikime su operatoriais. „Bitės“ atstovai posėdžio metu pripažino, kad pretenzijų dėl RRT skelbiamos informacijos neturi.

Vietoj dviejų kartų – keli procentai

Viešai „Bitė“ taip pat skundėsi, esą RRT įvedė neteisingus (mažesnius) jos bazinių stočių galingumus ir dėl to buvo viešai demonstruojamas beveik dvigubai mažesnis 3G ryšio tinklo padengimas. Operatorius tarnybai nurodė, kad jų pateiktuose duomenyse buvo įskaityti ir nuostoliai kabeliuose, skirtingai nei kitų operatorių.

M.Žilinskas teigė, kad sudarant žemėlapį buvo naudojami pačios „Bitės“ pateikti duomenys apie jos bazinių stočių pilotinių signalų galias. Šie duomenys 99 proc. sutapo su „Tele2“ vertėmis ir 97 proc. su „Omnitel“ pateiktomis vertėmis.

Visgi, atsižvelgus į „Bitės“ skundą ir perskaičiavus aprėptį, ji būtų padidėjusi ne kelis kartus, o tik keliais procentais (gegužės duomenimis – nuo 21,2 proc. iki 25,8 proc.).

„Šis neatitikimas iš esmės nekeičia situacijos vertinant mobiliojo ryšio operatorių 3G ryšio tinklus pagal aprėptis, kadangi kitų dviejų operatorių 3G tinklų aprėptys skiriasi nuo „Bitės“ tinklo aprėpties kelis kartus“, – pastebėjo M.Žilinskas.

„Bitė“ taip pat siūlo RRT teikti duomenis, apskaičiuotus faktiniais elektromagnetinio lauko matavimais. Paskaičiuokime: Lietuvos teritorija – apie 65,3 tūkst. kvadratinių kilometrų (iš jų 1,3 proc. – vanduo). Norint du kartus per metus atlikti matavimus bent kvadratinio kilometro tikslumu (kas miestuose būtų apgailėtinai beprasmiška), reikėtų atlikti 130 tūkst. matavimų, arba po maždaug 500 per darbo dieną.

Įdarbinti žmones, kurie užsiimtų tokiu „žaidimu“, būtų tiesiog pinigų švaistymas. Teoriškai tokius matavimus galėtų atlikti automatinė įranga, sumontuota, pavyzdžiui, šiukšliavežių mašinose ar taksi automobiliuose, tačiau vėlgi – toks kiekis įrangos kainuotų milijonus.

Beje, visi Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai savo interneto svetainėse skelbia pačių sudarytus žemėlapius, nurodydami tikėtiną tinklų padengimą. Tad kam taip pykti dėl žemėlapio, kuriame tos zonos sudaromos pagal vienodą aprašą? Ogi todėl, kad čia jas galima palyginti. Ir tokį palyginimą naudoti viešai. O kai turi mažiausią, lygintis nori mažiausiai...

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.