Kaip pasakojo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Informacinės aplinkos specialistas Arvydas Juchna, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai tampa neatskiriamu neregių ir silpnaregių palydovu. Jie padeda atlikti užduotis, kurias anksčiau įvykdyti buvo sudėtinga ar net neįmanoma be kito žmogaus pagalbos.
Pasak „Samsung Lietuva“ Telekomunikacijų padalinio ir svarbių klientų vadovas Arūno Baratinsko, šios kompanijos gaminami išmanieji įrenginiai yra pritaikyti naudotis neįgaliesiems, tad nenuostabu, kad jie tampa jų pagalbininkais.
„Išmaniuoju telefonu galime atlikti paprastas, bet svarbias užduotis, apie kurias sveikas žmogus nė nesusimąsto. Pavyzdžiui, kaip suskaičiuoti pinigus, jei visų litų kupiūros yra vienodo dydžio, o ant senesnių banknotų neregiams skirtų iškilimų nesijaučia? Fotografuojame ir naudojamės „Goggles“ programėle, kuri įvardija atpažintą nufotografuotą objektą. Yra daugybė kasdienių darbų, kuriems anksčiau reikėjo pagalbininko, o dabar telefonu galime padaryti patys“, – pasakoja A.Juchna.
Viena dažniausiai naudojamų funkcijų – specialios tekstą atpažįstančios ir skaitančios programėlės. Dalis jų perskaito internete atverstą tekstą, kitos atpažįsta ir perskaito nufotografuotą tekstą. Jomis galima skaityti internete randamą informaciją, užrašus ant kabinetų, sužinoti autobusų ir troleibusų tvarkaraščius, pasitikrinti lėšų likutį viešojo transporto kortelėje, kurios terminalai nepritaikyti neregiams.
Pasak A.Juchnos, orientuotis dideliame mieste ir tiksliai nustatyti buvimo vietą neregiams ypač palengvina pėstiesiems skirti GPS žemėlapiai. Tereikia tinkamai nustatyti tikslo parametrus ir klausytis telefono balsu pranešamos informacijos.
Taip pat išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai naudojami garso knygoms klausyti, bendrauti, kitiems kasdieniams reikalams atlikti.
Vienintelis kol kas jaučiamas trūkumas – telefonai balsu valdomi ne lietuvių kalba.
Kurtiesiems padeda vaizdo skambučiai
Išmanieji telefonai palengvino ir kurčiųjų žmonių gyvenimą. „Jei anksčiau kurtieji galėdavo bendrauti telefonu tik SMS žinutėmis, dabar vaizdo skambučiai leidžia kalbėtis gestų kalba, o tai reiškia – perduoti daugiau ir detalesnės informacijos“, – pasakoja Lietuvos kurčiųjų draugijos direktorė Roma Klečkovskaja.
Išmaniųjų įrenginių funkcija perduoti vaizdą kurtiesiems suteikė galimybę gauti daugiau paslaugų, lengvai prieinamų žmonėms su klausos negalia, tačiau negirdintiems nepasiekiamų vien dėl to, kad nėra kaip susikalbėti. Pavyzdžiui, einant pas gydytoją, pakanka pasiimti planšetinį kompiuterį ir vizito metu paskambinti vertėjui iš gestų kalbos, kuris padės keistis informacija. Šiuo atveju kalbėtis susirašinėjant nepatogu, nes dažnai reikia apsikeisti dideliu informacijos kiekiu.
„Vertėjų yra nedaug, tad naudodamasis išmaniosiomis technologijomis vienas vertėjas gali padėti daugiau žmonių, nes nereikia vykti kartu. Tai labai aktualu“, – sako R.Klečkovskaja.
Populiariausia – „Android“ sistema
A.Baratinskas pastebėjo, dabar visi parduodami išmanieji įrenginiai su „Android“ operacine sistema yra maksimaliai pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.
„Programinės įrangos kūrėjai pasirūpino, kad visos funkcijos būtų įgarsintos, tad telefono funkcijas nematantis žmogus gali naudoti neprasčiau už matantį“, – pasakoja A.Baratinskas.
Prastai matantys žmonės gali pasinaudoti funkcija, kuri visus meniu užrašus ir skyrius pateikia dideliu šriftu. „Išties su nerimu laukėme naujų išmaniųjų telefonų, mat anksčiau naudota „Symbian“ operacinė sistema buvo pritaikyta neregiams, o apie „Android“ sistemą nieko nežinojome. Tačiau nauji išmanieji telefonai labai gerai pritaikyti mūsų poreikiams, dabar telefonai su „Android“ sistema yra populiariausi tarp žmonių su regos negalia“, – sako A.Juchna.
