Aspergerio sindromas, tai autistinis sutrikimas. Jis nepagydomas, tačiau juo sergantis žmogus gali sėkmingai integruotis į visuomenę. Tokie žmonės kalba ir suvokia viską normaliai, jie gali būti puikiausiais matematikais ir kompiuterių specialistais, tačiau aplinkiniams dažnai atrodo keisti.
Toks žmogus sunkiai suvokia humorą, užuominas ar kūno kalbą, tačiau turi puikią atmintį, aukštesnį intelektą ir visada laikosi išmoktų taisyklių. Žodžiu, Colino sutrikimas kaip tik toks, kurį sunkiai priima tik žengiantys į paauglystę vaikai.
Todėl jis jautėsi vienišas, neturėjo draugų ir net paprašė mamos nerengti jokios šventės vienuoliktojo gimtadienio proga – juk nėra ką į ją pakviesti. Mama nutarė, kad ir nekvies. Bendrakalsių. Vietoj to tiesiog sukūrė „
Facebook“ paskyrą „Colinui vienuolika“ (
facebook.com/Coliniseleven"="">facebook.com/Coliniseleven"" target="_blank">čia) ir pakvietė visus siųsti jam sveikinimus ir drąsinančius žodžius.
„Aš Colino mama ir sukūriau šią paskyrą savo nuostabiam, neįtikėtinam ir iššūkių nebijančiam sūnui, kuriam kovo 9 d. sueis vienuolika metų. Dėl neįgalumo jam sudėtinga įvaldyti socialinius įgūdžius, jis dažnai mokykloje išsiskiria ir kiti vaikai jo nemėgsta.
Dėl to, kai paklausiau ar norės gimtadienio vakarėlio, sūnus man atsakė, kad nėra priežasčių jį rengti, nes jis neturi draugų. Jis priešpiečius mokykloje valgo atskirame kabinete, nes nė vienas vaikas nenori, kad Colinas prisėstų greta. Nenorėdamas nė vieno nuliūdinti tuo, kad prisėdo greta jis ir eina valgyti kitur.
Taigi, pagalvojau – jei sukursiu vietą kur žmonės galės rašyti jam geras mintis ir padrąsinančius žodžius, tai bus geriau nei bet koks gimtadienio vakarėlis. Prašau prisijunkite prie manęs ir padėkite mano labai originaliam sūnui jo dieną pasijusti reikalingu“, – rašo Colino mama paskyros įžangoje.
Ir žmonės prisijungė. Vasario 3 d. sukurta paskyra šio teksto rašymo metu jau turi 1,686 mln. gerbėjų, o prieš dvi dienas jų tebuvo 10 tūkst. Sveikinimai bei palinkėjimai keliauja ir iš Afrikos, ir iš Lietuvos (neslėpsiu, nusiunčiau aš).
Indianos universiteto studentės įrašė jam sveikinimą, kurį patalpino „Youtube“ (
čia), vaikai siunčia savo piešinius, o mama jau gauna ir kalnus laiškų paprastu paštu. Atrodo tiek nedaug reikia, kad visas pasaulis susivienytų geram darbui – tik geros priežasties ir vietos.
Vietą jau turime, ji vadinasi „
Facebook“. Negi trūksta poreikio geriems darbams, kad tiek daug laiko praleidžiame bardamiesi?