Jo teigimu, „Apple“ išsiskiria ypač nelanksčiomis darbo valandomis. Gyvendamas San Franciske ir daug laiko sugaišdamas kelionei į darbą Kupertino mieste, dėl darbo valandų nelankstumo jis neturėjo laiko susitikti su savo mergaite.
Tačiau to jis tikėjosi. Tai, ko jis nesitikėjo, buvo susidūrimas su korporacijos biurokratija. „Dėl daugybės slaptažodžių, vartotojų paskyrų ir prisijungimo duomenų, tik beveik po mėnesio galėjau prisijungti prie serverio, – sakė J.Price'as. – Be to, nuolat vyksta įvairūs susitikimai, kurie trikdo kiekvieno darbuotojo produktyvumą, tačiau apibūdinami kaip būtinybė.“
Dar blogesnis buvo jo viršininkas: „Mano tiesioginis vadovas, kuris turėjo įprotį, prisidengdamas juokeliais, įžeidinėti asmenis, užimančius žemesnes pareigas, ėmė tiesiogiai bei netiesiogiai įžeidinėti ir mane. Maža to, jis grasino, kad mano kontraktas gali būti nepratęstas, jeigu aš nepadarysiu tam tikrų darbų. Tuomet aš jaučiausi lyg paauglys, dirbantis niekam tikusiame darbe, o ne kaip profesionalas, dirbantis vienoje didžiausių technologinių kompanijų pasaulyje.“
Jis buvo ypač susijaudinęs, kai sužinojo, kad dirbs „Apple“. Juk tai buvo jo svajonių darbas. Jį supantys žmonės taip pat labai džiaugėsi ir palaikė: „Mano tėvai ir šeima buvo labai susijaudinę, kai jiems tai pranešiau. Dar niekad nesu gavęs tiek daug „Patinka“ paspaudimų ir sveikinimų, kai paskelbiau šią naujieną „Facebook“. Aš gavau daugiau „Patinka“ paspaudimų nei tada, kai gimė mano duktė.“
Galiausiai jis nebegalėjo daugiau pakęsti savo boso ir jį supančios aplinkos. Taigi jis paliko „Apple“, o dabar ieško naujo darbo.
Susisiekus su J.Price'u elektroniniu paštu, jis nurodė negavęs jokio atsakymo iš „Apple“. „Aš sudeginau tiltą, vedantį į „Apple“, parašydamas savo nuomonę, ir užsitraukiau kolegų, dirbančių „Apple“, nemalonę, nes atskleidžiau vidinę kompanijos virtuvę.“
Suprantama, tai yra tik vieno darbuotojo nuomonė. Skirtingi žmonės skirtingai reaguoja į įvairias situacijas gyvenime. Visuomet galime rasti nepatenkintų darbuotojų visose kompanijose.
